Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

SEB banko makrokomentaras: Infliacijos štilio euro įvedimui gali nepakakti

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų lygis liepą buvo 0,5 proc. didesnis nei prieš metus ir 0,7 proc. mažesnis, palyginti su ankstesniu mėnesiu. skaityti »

„Snoro lizingą“ įsigijo estai

Šiandien patvirtintas sandoris, kuriuo išperkamosios nuomos ir vartojimo kreditų bendrovę „Snoro lizingas“ įsigijo Estijos bankas LHV ir jo partnerė investicinė bendrovė RAZFin. skaityti »

„Danske Bank“ Lietuvoje pirmąjį pusmetį uždirbo 49 mln. litų pelno

„Danske Bank A/S” Lietuvos filialas pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 49 mln. litų pelno prieš pelno mokestį. skaityti »

Daugėja vartotojų ginčų dėl bankų teikiamų paslaugų

Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėjantis Lietuvos bankas šių metų pirmąjį pusmetį gavo 343 vartotojo prašymus išspręsti ginčą su finansinių paslaugų teikėju – tai maždaug dešimtadaliu daugiau nei pernai per tokį laikotarpį (306). skaityti »

SEB banko makrokomentaras: „Ekonomikos plėtra išlaiko pagreitį“

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, šalies BVP padidėjo 4,1 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką). skaityti »

Gyventojams – daugiau galimybių nemokamai pasitikrinti savo kredito istoriją

Nuo šiol Lietuvos gyventojai gali daug paprasčiau pasitikrinti informaciją apie savo finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir sužinoti savo kredito istoriją – tereikia per elektroninės bankininkystės sistemą prisijungti prie Lietuvos banko valdomos Paskolų rizikos duomenų bazės. skaityti »

SEB bankas apdovanojo geriausius šalies abiturientus

Šiemet savo įsteigtus prizus SEB bankas įteikė 54-iems Lietuvos abiturientams, kurie aukščiausiais balais išlaikė bent keturis valstybinius brandos egzaminus. skaityti »

„Citadele“ bankas per 2013 m. pirmąjį pusmetį uždirbo 9,9 mln. litų pelno

AB „Citadele“ bankas pirmąjį š. m. pusmetį uždirbo 9,9 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 19,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. skaityti »

Per pirmąjį pusmetį bankas „Nordea“ uždirbo 26 mln. Litų

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys Lietuvoje „Nordea Bank Lietuva“ per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 26 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 33,8 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Banko turtas per šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai, didėjo 3,6 proc. ir ketvirčio pabaigoje sudarė 9,3 mlrd. litų. skaityti »

Beveik penktadalis lietuvių dar nežino, kaip atrodo eurai

Kol kas tik trečdalis lietuvių žino, kiek šalių jau yra euro zonoje. Penktadalis lietuvių dar nėra matę euro monetų bei 14 proc. nežino, kaip atrodo euro banknotai. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas „Flash Eurobarometro“ tyrimas apie euro įvedimą neseniai į ES įstojusiose valstybėse. skaityti »