Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos NT rinka – šiaurėje šilta, o pietuose vėsu

Euro zonos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje bendrų tendencijų nematyti. Tai yra nulemta didelės NT priklausomybės nuo fundamentalių ekonomikos veiksnių. skaityti »

Antrąjį metų ketvirtį gyventojų lūkesčiai beveik nekito

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2013 metų birželio mėnesį daugiausiai (39 proc.) apklaustų gyventojų teigė, kad būsto kainos, jų nuomone, artimiausioje ateityje liks tokios pat. skaityti »

Olandijos centrinis bankas nelinkęs atsisakyti grynųjų pinigų

Olandijos centrinis bankas „De Nederlandsche Bank“ (DNB) nemano, kad ateityje verta atsisakyti grynųjų pinigų. skaityti »

SEB banko kortelių turėtojai internetu pirks saugiau

Nuo liepos 9 dienos SEB banko mokėjimo kortelių turėtojai internetu apsipirks saugiau — bankas tapo tarptautinių saugos programų „MasterCard SecureCode“ ir „Verified by Visa“ dalyviu. skaityti »

Dauguma kredito unijų vadovais siūlytų asmenų neįveikė Lietuvos banko egzaminų

Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas surengė 5 specialius egzaminus, kuriuos laikė 13 kandidatų į kredito unijų vadovus ir 7 jau esantys kredito unijų vadovai, kurių kvalifikacija ir patirtis kėlė abejonių. Egzamino neišlaikė 10 kandidatų ir 4 esami vadovai, dar 3 vadovai į egzaminus neatvyko. skaityti »

Žemos palūkanų normos išliks dar pakankamai ilgai

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai, nepakeitė šiuo metu 0,5 proc. siekiančių bazinių palūkanų normų. skaityti »

1785 m. JAV piniginiu vienetu vieningai pasirinktas doleris

1785 m. liepos 6 d. JAV piniginiu vienetu vieningai pasirinktas doleris. skaityti »

Privatiems „Snoro“ kreditoriams vilčių atgauti pinigus lieka nedaug

Konstitucinio Teismo nutarimas dėl kreditorių eilės bankų bankroto atveju palieka labai mažai vilties privatiems „Snoro“ kreditoriams, kad jiems pavyks atgauti bent litą investuotų lėšų. skaityti »

Su EK pirmininko pavaduotoju aptartos euro įvedimo perspektyvos

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Vilniuje viešinčiu už Europos Sąjungos ekonomikos ir pinigų politiką atsakingu Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoju Olliu Rehnu aptarė Lietuvos galimybes pasiekti ambicingą tikslą – 2015-aisiais įvesti eurą. skaityti »

SEB bankas platina su Azijos nekilnojamojo turto sektoriaus įmonių akcijomis susietas obligacijas

SEB bankas nuo šių metų liepos 4 dienos pradeda platinti tris naujas obligacijų emisijas, kurių pelningumas priklausys nuo Azijos nekilnojamojo turto sektoriaus įmonių akcijų krepšelio vertės pokyčio. skaityti »