Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

SEB bankas skelbia išplatintų obligacijų investavimo koeficientus

SEB bankas sėkmingai baigė platinti tris su finansine priemone susietų obligacijų emisijas ir skelbia jų investavimo koeficientus. skaityti »

Lietuvos bankas siūlo įstatymu griežtinti reikalavimus vartojimo kredito davėjams

Atsižvelgdamas į tendencijas vartojimo kredito rinkoje, Lietuvos bankas Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateiks pasiūlymus įstatymu sugriežtinti vartojimo kredito davėjų veiklą. skaityti »

„AirPlus“ ir „Deutsche Telekom“ imasi bandomojo NFC mokėjimų projekto

Verslo kelionių mokėjimų paslaugos kūrėjai „AirPlus International“ drauge su tinklo operatoriumi „Deutsche Telekom“ Vokietijoje ėmėsi įgyvendinti bandomąjį NFC projektą. skaityti »

Į Lietuvą atvyksta TVF vadovė Ch. Lagarde

Liepos mėnesį Lietuvos banke lankysis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde. Tai pirmas tokio rango TVF pareigūno vizitas Lietuvoje per pastaruosius šešiolika metų. skaityti »

Lietuvos finansų institucijoms gali atsiverti kelias į Kinijos vertybinių popierių rinką

Lietuvos banko atstovai šią savaitę Pekine susitiko su Kinijos centrinio banko valdytojo pavaduotoju Yi Gang ir kitų šios šalies finansų rinkų priežiūros institucijų vadovais bei aptarė galimybes bendradarbiauti užsienio investuotojams atsiveriančioje Kinijos kapitalo rinkoje. skaityti »

Bankai bus gelbėjami ne mokesčių mokėtojų pinigais

Europos finansų ministrai susitarė dėl naujų taisyklių, kurios ateityje perkels finansinės pagalbos bankams naštą nuo mokesčių mokėtojų pečių į finansų sektorių. skaityti »

SEB atnaujino savo interneto svetainę Lietuvoje

SEB grupė Lietuvoje, atsižvelgdama į klientų poreikius ir naujas technologines galimybes, atnaujino savo interneto svetainę www.seb.lt. skaityti »

Pirmasis pasaulyje bankomatas buvo įrengtas lygiai pries 46 metus

Pirmasis įrenginys „Automated Teller Machine“, be operatoriaus dalyvavimo išduodantis grynuosius pinigus, buvo įrengtas 1967 metų birželio 27 dieną Enfildo rajone Londono šiaurėje. skaityti »

SEB su klientais bendraus programoje „Skype“

SEB grupė, atnaujinusi savo interneto svetainę Lietuvoje, klientams nuo šiol siūlo galimybę skambinti SEB bankui bendravimo internetu programa „Skype“ ir tokiu būdu naudotis banko paslaugomis telefonu. skaityti »

Naujoji Lietuvos banko moneta simbolizuoja Lietuvos indėlį stiprinant ES

Birželio 25 dieną į apyvartą išleistos Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skirtos 50 litų sidabro monetos reverso centre pavaizduotas Europos Sąjungos žemėlapis, kurį lanku juosia užrašas: „Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai". skaityti »