Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

AB „Citadele“ bankas per pirmąjį 2013 metų ketvirtį uždirbo 7,7 mln. litų pelno

AB „Citadele“ bankas per pirmąjį š.m. ketvirtį uždirbo 7,7 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 2,9 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. skaityti »

Skelbiami SEB banko grupės 2013 m. pirmojo ketvirčio veiklos rezultatai

Preliminariais duomenimis, per pirmąjį 2013 metų ketvirtį AB SEB bankas uždirbo 44,0 mln. litų (12,7 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 38,7 mln. litų (11,2 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno. skaityti »

„Global Finance“ banką „Nordea“ išrinko geriausiu banku Lietuvoje

Tarptautinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ banką „Nordea“ išrinko geriausiu 2013 metų banku Lietuvoje. skaityti »

SEB bankas pradeda platinti su Vokietijos įmonių akcijų krepšeliu susietas obligacijas

SEB bankas nuo šių metų balandžio 19 dienos pradeda platinti tris naujas obligacijų emisijas, kurių pelningumas priklausys nuo keturių Vokietijos įmonių akcijų krepšelio vertės pokyčio. skaityti »

Nesibaigiantys Latvijos bankų iššūkiai

Praėjusiais metais Latvija buvo visos Europos augimo lyderė – jos BVP 2012 m. augo 5,6 proc., o metais anksčiau jis didėjo 5,4 proc. Ekonomikos plėtrai daugiausia įtakos turėjo ne tik teigiamas eksporto įnašas, bet ir sparčiai augusi vidaus paklausa. skaityti »

Pirmąjį 2013 m. ketvirtį Šiaulių banko veikloje – išskirtiniai pokyčiai

2013 m. pirmasis ketvirtis buvo išskirtinių pokyčių ir neeilinių įvykių metas Šiaulių bankui – bankas tapo gerokai reikšmingesniu ir didesniu rinkos dalyviu. skaityti »

SEB banko klientai tolesnį pensijos kaupimo būdą gali rinktis internetu

SEB banko klientai, sudarę antros pakopos pensijų kaupimo sutartis iki 2013 m. sausio 1 d., tolesnį pensijų kaupimo būdą gali pasirinkti neišeidami iš namų. skaityti »

Ima aiškėti aukso kainos kritimo priežastys

Pastarosiomis dienomis finansų rinkas nemaloniai nustebino aukso viražai – nuo praėjusio penktadienio iki šio trečiadienio ryto aukso kaina drastiškai sumažėjo 11,7 proc. Kartu paskui auksą atpigo ir sidabras – jo kaina smigo 15,3 proc. Pasaulio rinkos jau atsigauna po patirto šoko, tačiau nuosmukio priežastys ima aiškėti tik dabar. skaityti »

Europos Parlamentas patvirtino bankininkus ribojančias taisykles

Europos Parlamentas patvirtino naujas taisykles, kurios apribos bankininkų premijas ir įves naujų reikalavimų. skaityti »

Bostono įvykiai pablogino ir taip prastas rinkų naujienas

Gerokai prastesni rodikliai rinkoms buvo netikėti ir sukėlė susirūpinimo bangą, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas 2013 m. gali imti lėtėti. skaityti »