Galimybių įsigyti būstą atsirado daugiau, tačiau žmonės tuo dar neskuba naudotis

Publikuota: 2012 m. gruodžio 7 d. penktadienis

 

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 36,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino – 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio. Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus – atitinkamai 24, 3 kv. m ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės – vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro. Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Galimybės įsigyti būstą labiausiai keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų. Kalbant apie naujas būsto paskolas, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc. punkto“ , – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalių centrinių bankų duomenimis, trečią šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje – 2,94 procento. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios – 3,36 procento.

„Mažos palūkanos nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą. Vieni atideda tokį pirkinį, kadangi gaunamos pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą. Kiti vengia prisiimti kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti, o paskola apsunkintų gyvenimą. Taip pat vis dar nėra aiškumo, kaip artimiausiu metu keisis būsto kainos. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, daugiau skolintis gyventojai nepradėjo“, – sako J. Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Išleista brangiausios Žygimanto Augusto laikų lietuviškos monetos replika

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus kartu su žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstove ir oficialia kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje UAB „Monetų namai“ pristatė vertingiausių Lietuvos istorinių monetų replikų kolekciją „Lietuvos pinigų istorija“. Pirmoji kolekcijos moneta – Žygimanto Augusto 1562 m. lietuviškas portugalas. skaityti »

Lietuvos gyventojų pensijos mažiausios, nerimas dėl jų – didžiausias

SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje teigiama, kad pajamos sulaukus pensinio amžiaus – vienas iš didesnių Baltijos šalių namų ūkių finansinių rūpesčių. skaityti »

Namų ūkių finansų srityje daugiau optimizmo ženklų

Baltijos šalių namų ūkiai ir toliau linkę taupyti, tačiau pastebimos ir skolinimosi atsigavimo tendencijos, teigiama Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje. skaityti »

Kaupdami pensijai lietuviai į specialistų rekomendacijas keisti fondus atsižvelgti nelinkę

SEB bankas, išanalizavęs pensijų fondo „SEB pensija“ apie 260 tūkst. dalyvių 2011 metų ataskaitų, kartu su jomis klientams pateikė beveik 23 tūkst. individualių rekomendacijų pakeisti pensijų fondą. Tik kiek daugiau negu 1 proc. klientų į banko rekomendacijas atsižvelgė ir 2012 metais perėjo į rizikingesnį ar konservatyvesnį fondą už tą, kuriame kaupė lėšas iki tol. skaityti »

Naujas indeksas atskleis, kaip vertinama Lietuvos finansinė būklė

Lietuvos bankas pradeda skelbti naują – litais denominuotų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) indeksą, kuris parodys Lietuvos skolinimosi kainos ir rizikos vertinimų pokyčius vidaus rinkoje. skaityti »

V. Vasiliauskas: Europai reikia veiksmingos bankų sąjungos

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas balandžio 10–13 d. Dubline dalyvaus Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos ir finansų priežiūros klausimus nagrinėjančio Europos analitinio centro susitikimuose. skaityti »

Lietuvos infliacija mažesnė, nei prognozuota

Kovą metinė Lietuvos infliacija krito iki 1,5 proc. ir buvo mažesnė, nei prognozavo „Danske Bank“ (1,7 proc.). Tai lėmė nepakankamai įvertintas šilumos energijos kainų sumažėjimo poveikis vartotojų kainų indeksui. Kaip ir buvo manyta, pagrindinį poveikį kovo mėnesį infliacijai darė didėjusios drabužių ir avalynės kainos bei brangę maisto produktai. skaityti »

„Pinigų bitė“ patars gyventojams, kaip išmintingai elgtis su pinigais

Lietuvos bankas pristato naują finansinio visuomenės švietimo iniciatyvą – svetainę www.pinigubite.lt, joje kiekvienas ras informacijos, patarimų ir įrankių, padėsiančių išmintingai valdyti savo pinigus. skaityti »

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė SNORO obligacijas įsigijusio asmens apeliacinį skundą

2013 m. kovo 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą dėl atskirojo skundo, kurį pateikė SNORO obligacijų įsigijęs asmuo (apeliantas), skųsdamas 2012 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą. skaityti »

Šiaulių bankas ir Vytauto Didžiojo universitetas tiesia bendradarbiavimo tiltus

Šiaulių bankas su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) akademine bendruomene pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir pradeda glaudų bendradarbiavimą. skaityti »