Ginčuose su vartotojais finansinių paslaugų teikėjai beveik 90 % įgyvendino Lietuvos banko rekomendacijas

Publikuota: 2013 m. sausio 16 d. trečiadienis

Nuo praėjusių metų pradžios vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėjantis Lietuvos bankas per 2012 m. gavo 616 vartotojų prašymų išspręsti jų ginčus su finansinių paslaugų teikėjais. Absoliuti dauguma vartotojo naudai priimtų Lietuvos banko rekomendacinių sprendimų finansų įstaigų buvo pripažįstami ir vykdomi.

„Naujasis vartotojų ir finansų įstaigų ginčų nagrinėjimo modelis pasiteisino su kaupu. Daugiau nei dėl pusės nagrinėtų ginčų susitarta taikiai arba vartotojo naudai, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka. – Nors Lietuvos banko sprendimai dėl ginčo yra rekomendaciniai, tačiau net 88 proc. vartotojų naudai priimtų sprendimų buvo įvykdyti.“

Per 2012 m. 51 atveju ginčas tarp vartotojo ir finansų rinkos dalyvio buvo išspręstas taikiai, t. y. Lietuvos bankui nereikėjo priimti sprendimo dėl ginčo, nes vartotojas ir finansų rinkos dalyvis susitarimo būdu viename ar kitame ginčo nagrinėjimo etape užbaigė kilusį ginčą. Dar 33 atvejais vartotojų reikalavimai buvo visiškai arba iš dalies patenkinti. Kitais atvejais (žr. 1 pav.) pagrindo pripažinti vartotojų reikalavimus nebuvo, todėl Lietuvos bankas turėjo juos atmesti.

2012 m. vartotojai į Lietuvos banką dažniausiai – 54 proc. atvejų – kreipėsi prašydami nagrinėti jų ginčus su draudimo įmonėmis. Ginčai su bankais sudarė 35 proc. visų gautų prašymų, o kiti ginčai buvo su kitais finansų rinkos dalyviais (vartojimo kredito davėjais, lizingo bendrovėmis, mokėjimo paslaugų teikėjais ir kitais).

„Vartotojų ginčų su bankais dalis per metus, kaip ir prognozavome, šiek tiek didėjo. Tačiau bankai, palyginti su kitomis finansų įstaigomis, mažiausiai linkę nusileisti ir su vartotojais susitarti taikiai. Tam įtakos turi bankų paslaugų specifika, itin standartizuotos sutartys. Vis dėlto tikimės, kad šiemet bankai dažniau pasiūlys abi puses tenkinančių sprendimų“, – sako Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas Darius Andriukaitis.

Bankų klientai dažniausiai nesutikdavo su bankų veiksmais pagal būsto kredito sutartis. Ginčų priežastis neretai buvo palūkanų ir jų dydžio keitimo bei nustatymo klausimai. Nesutarimų kildavo ir dėl mokėjimo kortelių, bankų tvarkomų sąskaitų, suteiktų vartojimo kreditų.

2012 m. ginčai su draudimo įmonėmis dažniausiai kildavo dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Kartu su transporto priemonių draudimu (kasko) šioms draudimo rūšims tekdavo beveik du trečdaliai visų iš draudimo sutarčių kilusių ginčų. Dažniausiai draudimo srityje vartotojai ir draudimo įmonės nesutaria dėl draudimo išmokų dydžio ir draudimo įmonių sprendimų nepripažinti įvykio draudžiamuoju.

Su kitais finansų rinkos dalyviais dažniausiai buvo ginčijamasi dėl vartojimo kreditų. Tokių ginčų priežastis neretai buvo kreditų grąžinimo, palūkanų ir sutartinių netesybų klausimai.

Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad, siekiant sklandaus ginčo sprendimo, būtina laikytis procedūrų, nes beveik dėl pusės kreipimųsi nebuvo galimybių pradėti nagrinėti ginčą dėl įvairių procesinių kliūčių: pavyzdžiui, pareiškėjas nebuvo prieš tai kreipęsis į finansinių paslaugų teikėją; ginčai jau buvo nagrinėti teisme ar kitoje alternatyvioje ginčų nagrinėjimo institucijoje; ginčas kilo dėl sutarties, kuri sudaryta ne asmeniniams ar namų ūkio poreikiams tenkinti; ginčas kilo ne dėl finansinės paslaugos.

Vartotojai visais atvejais dėl ginčų su finansų rinkos dalyviais turi teisę kreiptis į teismą. Teisminiuose ginčuose Lietuvos banko išvada gali būti pagrindas teismui priimant vienokį ar kitokį sprendimą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »