II pakopos pensijų sistema gali užtikrinti, kad pensijos ateityje nemažėtų

Publikuota: 2013 m. balandžio 2 d. antradienis

Gyventojams aktyviai dalyvaujant II pakopos pensijų sistemoje, galima tikėtis iki trečdalio didesnių senatvės pensijų. Dviejų pakopų sistema valstybei kasmet kainuos santykinai reikšmingas sumas, tačiau jau po poros dešimtmečių sistema su privačiu kaupimu atsipirktų. Tokios išvados padarytos Lietuvos banko specialistams atlikus tyrimą, kurio metu vertinta II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad patvirtintas II pakopos pensijų sitemos modelis yra gerai subalansuotas. Pasirinktas įmokų į privačius fondus dydis valstybei nebus nepakeliama našta, kartu įmokos bus pakankamai reikšmingos siekiant, kad būsima Lietuvos gyventojo senatvės pensija sudarytų kuo didesnę buvusio atlyginimo dalį“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Matematiniu modeliavimu pagrįstas tyrimas taip pat atskleidė, kad būsimos pensijos dydis labai priklausys nuo to, ar pats gyventojas skirs papildomų lėšų kaupimui. Tai padaręs, jis gautų valstybės paskatą ir priklausomai nuo amžiaus ir darbo stažo galėtų tikėtis 15–34 % didesnės senatvės pensijos. Tačiau aktyvus įsitraukimas į II pakopos pensijų sistemą gali būti labai rizikingas asmenims, kuriems iki pensinio amžiaus likę mažiau nei septyneri metai.

Lietuvos banko specialistų skaičiavimais, jei visi dabartiniai II pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręstų mokėti papildomas įmokas, valstybės įnašas į sistemą 2014 m. sudarytų apie 200 mln. Lt. Vėlesniais metais valstybės dalyvavimas padidėtų, tačiau jau 2036 m. II pakopos pensijų sistema atsipirktų, t. y. pensijų sistemos su II pakopa išlaikymas taptų pigesnis nei pensijų sistema be privataus kaupimo.

Tyrimo „II pakopos pensijų sistemos įtaka valstybės finansams ir gyventojų pajamoms ilguoju ir trumpuoju laikotarpiais“ pagrindinės išvados:

POVEIKIS GYVENTOJŲ PAJAMOMS 

  • Gyventojams mokant papildomas įmokas į II pakopos pensijų sistemą, tikėtinas senatvės pensijos dydis priklausomai nuo jų amžiaus ir darbo stažo išaugtų 15–34 %. Pažymėtina, kad II pakopa nėra vienintelis būdas siekti didesnių pajamų sentavėje, o papildomos įmokos į pensijų sistemą būtų daromos mažiau vartojant dabar.
  • Dėl investavimo rizikos mažesnes arba vidutines pajamas gaunantiems 55 metų ir vyresniems asmenims itin rizikinga pradėti dalyvauti II pakopos pensijų sistemoje.
  • 2012 m. patvirtintas II pakopos pensijų sistemos scenarijus sudaro sąlygas palaikyti esamą būsimos pensijos ir darbo užmokesčio santykį (pakeitimo normą), reikšmingai nepabloginant Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) finansinės padėties. 

POVEIKIS VIEŠIESIEMS FINANSAMS

  • Valstybės indėlis į pensijų sistemą paveiks viešuosius finansus. Darant prielaidą, kad visi II pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręs prisidėti prie kaupimo papildomai, valstybės paskata (įnašas) 2014–2020 m. vidutiniškai sudarytų 0,29 %, o 2020–60 m. – 0,48 % BVP per metus.
  • Valstybės lėšų poreikis esamai II pakopos sistemai finansuoti gali lemti didesnius mokesčius ar mažesnes viešųjų finansų išlaidas ir paslaugų apimtį esamai kartai arba didesnę skolą ateities kartoms.
  • Jau 2036 m. pensijų sistema su II pakopa taptų santykinai pigesnė už pensijų sistemą be privataus kaupimo, t. y. viešųjų finansų išlaidos pensijų sistemai finansuoti taptų mažesnės.

Apie tyrimą

Sukūrus matematinį Lietuvos pensijų sistemos modelį, atliktas kiekybinis II pakopos pensijų sistemos įtakos valstybės finansams ir šalies gyventojų pajamoms vertinimas. Pensijų sistemos rezultatai buvo vertinami ir lyginami 50 tūkst. skirtingų darbo užmokesčio, pensijų fondų grąžų, draudžiamųjų pajamų ir kitų kintamųjų scenarijų atžvilgiu. Vykdant tyrimą, atsižvelgta ir į ekonominius bei finansų rinkų pakilimus, ir į nuosmukius, taip pat ir į sisteminę gyventojų pajamų riziką. Modeliuojant ateities scenarijus, įvertinta ir visuomenės senėjimo, mažėsiančios darbo jėgos įtaka ilguoju laikotarpiu. Apibrėžus dvi alternatyvas – II pakopos pensijų sistemą ir be II pakopos, – buvo lygintos valstybės išlaidos abiem pensijų sistemoms finansuoti ir pakeitimo norma.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvos bankas nemokės komerciniams bankams už privalomąsias atsargas, jų leista laikyti mažiau

Lietuvos banko valdyba pakeitė palūkanų už bankų laikomas privalomąsias atsargas skaičiavimą. Taip pat sumažino komerciniams bankams taikomų privalomųjų atsargų normą ir sudarė prielaidas bankams ilgainiui didinti kreditavimą. skaityti »

Pensijų fonduose kaupiančiųjų turtas per metus padidėjo daugiau nei 700 mln. Lt

Lietuvoje veikusiems pensijų fondams praėję metai buvo sėkmingi – per metus bendras grynųjų aktyvų vertės prieaugis viršijo 700 mln. Lt. Padidėjo visų be išimties fondų vienetų vertės. skaityti »

Infliacija 2013 m. pradžioje vėl paspartės

Lietuvos metinė infliacija paskutinį praėjusių metų mėnesį sumažėjo iki 2,8 proc. Vidutinė metinė VKI infliacija 2012 m. sudarė 3,1 proc. ir buvo tik 0,1 procentinio punkto mažesnė nei metų pradžioje prognozavo „Danske Bank“ analitikai. skaityti »

Lietuvos banke surengtas pirmasis egzaminas kredito unijų vadovams

Lietuvos banke šiandien įvykusį pirmąjį kredito unijų vadovams skirtą specialų egzaminą sėkmingai išlaikė du asmenys, vienas nesurinko reikiamo balų skaičiaus ir negalės eiti vadovo pareigų. skaityti »

Per metus į SEB banko bankomatus įmokėtų grynųjų pinigų padaugėjo beveik dvigubai

SEB banko duomenimis, 2012 metais gyventojai ir įmonių atstovai, naudodamiesi grynuosius pinigus priimančiais SEB bankomatais, į sąskaitas įmokėjo 71 proc. daugiau grynųjų pinigų negu 2011-aisiais. Per metus grynųjų pinigų, įmokėtų SEB bankomatuose, padaugėjo nuo 1 mlrd. litų iki 1,8 mlrd. litų. skaityti »

SEB bankas pradeda platinti su dešimties didžiųjų pasaulio įmonių akcijų krepšeliu susietas obligacijas

SEB bankas nuo šių metų sausio 7 dienos pradeda platinti dvi naujas obligacijų emisijas, kurių pelningumas priklausys nuo dešimties didžiųjų pasaulio įmonių akcijų krepšelio vertės pokyčio. Naujos trejų metų trukmės obligacijos bus platinamos litais ir eurais iki šių metų vasario 18 dienos. skaityti »

Naujasis DNB banko finansų centras įsikurs dešiniajame Neries krante

Naujoji DNB pagrindinė buveinė ir modernus finansinių paslaugų centras banko klientams įsikurs Vilniuje naujai statomame šiuolaikiniame verslo centre „Quadrum“, Konstitucijos prospekte 21. Tai numatyta metų sandūroje pasirašytoje ilgalaikės nuomos sutartyje su konkursą laimėjusia Norvegijos nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Schage Real Estate“. skaityti »

Latvijos ketinimai įsivesti eurą – rimti ir įgyvendinami

Latvija planuoja nuo 2014 m. sausio mėnesio įsivesti eurą. Regis, Lietuvos kaimynei pavyks įgyvendinti visus reikalavimus ir atitikti reikiamus kriterijus. Tačiau šiuo klausimu savo poziciją pareikšti dar turės ir Europos Komisija. skaityti »

Ketvirtadaliu sumažinęs darbuotojų skaičių Lietuvos bankas veiks efektyviau

2013 metus Lietuvos bankas pradeda sukūręs naują struktūrą, kurios pagrindu tapo 4 specializuotos tarnybos, skirtos pagrindinėms funkcijoms vykdyti, ir viena vidaus paslaugų tarnyba. skaityti »

Ūkio bankas teiks paskolas SVV įmonėms iš Atviro kredito fondo

Ūkio bankas, pasirašęs Atviros kredito linijos sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), atliekančia INVEGOS fondo valdytojo funkcijas, teiks paskolas iš Atviro kreditų fondo (AKF) pagal atnaujintas kreditų teikimo sąlygas. Į AKF kreditus pretenduoti gali smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės. skaityti »