II pakopos pensijų sistema gali užtikrinti, kad pensijos ateityje nemažėtų

Publikuota: 2013 m. balandžio 2 d. antradienis

Gyventojams aktyviai dalyvaujant II pakopos pensijų sistemoje, galima tikėtis iki trečdalio didesnių senatvės pensijų. Dviejų pakopų sistema valstybei kasmet kainuos santykinai reikšmingas sumas, tačiau jau po poros dešimtmečių sistema su privačiu kaupimu atsipirktų. Tokios išvados padarytos Lietuvos banko specialistams atlikus tyrimą, kurio metu vertinta II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad patvirtintas II pakopos pensijų sitemos modelis yra gerai subalansuotas. Pasirinktas įmokų į privačius fondus dydis valstybei nebus nepakeliama našta, kartu įmokos bus pakankamai reikšmingos siekiant, kad būsima Lietuvos gyventojo senatvės pensija sudarytų kuo didesnę buvusio atlyginimo dalį“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Matematiniu modeliavimu pagrįstas tyrimas taip pat atskleidė, kad būsimos pensijos dydis labai priklausys nuo to, ar pats gyventojas skirs papildomų lėšų kaupimui. Tai padaręs, jis gautų valstybės paskatą ir priklausomai nuo amžiaus ir darbo stažo galėtų tikėtis 15–34 % didesnės senatvės pensijos. Tačiau aktyvus įsitraukimas į II pakopos pensijų sistemą gali būti labai rizikingas asmenims, kuriems iki pensinio amžiaus likę mažiau nei septyneri metai.

Lietuvos banko specialistų skaičiavimais, jei visi dabartiniai II pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręstų mokėti papildomas įmokas, valstybės įnašas į sistemą 2014 m. sudarytų apie 200 mln. Lt. Vėlesniais metais valstybės dalyvavimas padidėtų, tačiau jau 2036 m. II pakopos pensijų sistema atsipirktų, t. y. pensijų sistemos su II pakopa išlaikymas taptų pigesnis nei pensijų sistema be privataus kaupimo.

Tyrimo „II pakopos pensijų sistemos įtaka valstybės finansams ir gyventojų pajamoms ilguoju ir trumpuoju laikotarpiais“ pagrindinės išvados:

POVEIKIS GYVENTOJŲ PAJAMOMS 

  • Gyventojams mokant papildomas įmokas į II pakopos pensijų sistemą, tikėtinas senatvės pensijos dydis priklausomai nuo jų amžiaus ir darbo stažo išaugtų 15–34 %. Pažymėtina, kad II pakopa nėra vienintelis būdas siekti didesnių pajamų sentavėje, o papildomos įmokos į pensijų sistemą būtų daromos mažiau vartojant dabar.
  • Dėl investavimo rizikos mažesnes arba vidutines pajamas gaunantiems 55 metų ir vyresniems asmenims itin rizikinga pradėti dalyvauti II pakopos pensijų sistemoje.
  • 2012 m. patvirtintas II pakopos pensijų sistemos scenarijus sudaro sąlygas palaikyti esamą būsimos pensijos ir darbo užmokesčio santykį (pakeitimo normą), reikšmingai nepabloginant Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) finansinės padėties. 

POVEIKIS VIEŠIESIEMS FINANSAMS

  • Valstybės indėlis į pensijų sistemą paveiks viešuosius finansus. Darant prielaidą, kad visi II pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręs prisidėti prie kaupimo papildomai, valstybės paskata (įnašas) 2014–2020 m. vidutiniškai sudarytų 0,29 %, o 2020–60 m. – 0,48 % BVP per metus.
  • Valstybės lėšų poreikis esamai II pakopos sistemai finansuoti gali lemti didesnius mokesčius ar mažesnes viešųjų finansų išlaidas ir paslaugų apimtį esamai kartai arba didesnę skolą ateities kartoms.
  • Jau 2036 m. pensijų sistema su II pakopa taptų santykinai pigesnė už pensijų sistemą be privataus kaupimo, t. y. viešųjų finansų išlaidos pensijų sistemai finansuoti taptų mažesnės.

Apie tyrimą

Sukūrus matematinį Lietuvos pensijų sistemos modelį, atliktas kiekybinis II pakopos pensijų sistemos įtakos valstybės finansams ir šalies gyventojų pajamoms vertinimas. Pensijų sistemos rezultatai buvo vertinami ir lyginami 50 tūkst. skirtingų darbo užmokesčio, pensijų fondų grąžų, draudžiamųjų pajamų ir kitų kintamųjų scenarijų atžvilgiu. Vykdant tyrimą, atsižvelgta ir į ekonominius bei finansų rinkų pakilimus, ir į nuosmukius, taip pat ir į sisteminę gyventojų pajamų riziką. Modeliuojant ateities scenarijus, įvertinta ir visuomenės senėjimo, mažėsiančios darbo jėgos įtaka ilguoju laikotarpiu. Apibrėžus dvi alternatyvas – II pakopos pensijų sistemą ir be II pakopos, – buvo lygintos valstybės išlaidos abiem pensijų sistemoms finansuoti ir pakeitimo norma.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Vokietijoje pristatytas naujasis 20 eurų banknotas

Vasario 24 d. Frankfurne, Europos centriniame banke (ECB), vykusiame renginyje ECB pirmininkas Mario Draghi pristatė naująjį 20 eurų banknotą ir pranešė, kad apyvartoje šis banknotas pasirodys 2015 m. lapkričio 25 d. skaityti »

„Gemalto“: jaunimo susidomėjimas mobiliąja bankininkyste auga

Kompanijos „Gemalto“ atlikto tyrimo duomenimis, jaunų žmonių (nuo 16 iki 24 m.), besinaudojančių mobiliosios bankininkystės paslaugomis, skaičius ženkliai išaugo Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Brazilijoje, Meksikoje ir Singapūre. skaityti »

„MasterCard“ skelbia bekontakčių mokėjimų skaičiaus augimą

2014 metų pabaigoje bekontakčių mokėjimų skaičius Europoje, palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu, išaugo 174 proc. skaityti »

Didžiojoje Britanijoje kuriamas bendras finansinių paslaugų standartas

Didžiojoje Britanijoje siūloma naudoti atvirą programavimo sąsają API, per kurią įmonės galės gauti atvirus vartotojų duomenis ir atsižvelgdamos į tai kurti jiems naudingas paslaugas. skaityti »

„Oracle“ pristatė debesų kompiuterija paremtą sprendimą bankams

Sausio pabaigoje Niujorke vykusiame renginyje „CloudWorld“ kompanija „Oracle“ pristatė naują paslaugą, pavadintą „Oracle Financial Services Cloud“. skaityti »

Gyventojai vis dažniau sąskaitas pildo naudodamiesi bankomatais

SEB banko duomenimis, pernai grynuosius pinigus priimančiais bankomatais naudotasi 40 proc. dažniau negu 2013 metais. Gyventojai ir įmonės, naudodamiesi jais, lėšas į savo sąskaitas SEB banke įmokėjo 1,3 mln. kartų, t. y. daugiau negu 3,5 tūkst. kartų kasdien. skaityti »

Lietuvos bankas finansinį turtą valdys lanksčiau ir plačiau išskaidys investicijų riziką

Nuo 2015 m. eurui tapus oficialia Lietuvos valiuta ir nustojus galioti valiutų valdybos mechanizmui, reikšmingai sumažėjo poreikis nuolat turėti daug itin likvidaus finansinio turto. skaityti »

Didžiojoje Britanijoje užfiksuotas grynųjų pinigų išėmimo rekordas

2014 metų gruodžio 24-oji tapo ypatinga diena Didžiosios Britanijos bankomatų sektoriuje. Palyginti su 2013 metais, 2014 metų gruodžio 24-ąją šalyje išgrynintų pinigų suma išaugo 22 proc. ir sudarė 662 mln. svarų sterlingų. skaityti »

Lietuvos bankas pradeda diskusiją dėl efektyvesnio grynųjų pinigų tvarkymo šalyje

Lietuvos bankas, siekdamas grynųjų pinigų tvarkymo sistemą padaryti efektyvesnę, parengė pasiūlymus, kaip optimizuoti grynųjų pinigų tvarkymą. Jie pateikti viešai diskusijai skirtame dokumente „Grynųjų pinigų pasiūlos sistemos pertvarka“. skaityti »

Skelbiami SEB banko grupės 2014 m. veiklos rezultatai

Preliminariais duomenimis, 2014 metais AB SEB bankas uždirbo 65,3 mln. eurų (225,6 mln. litų), o AB SEB banko grupė – 72,4 mln. eurų (249,9 mln. litų) neaudituoto grynojo pelno. skaityti »