II pakopos pensijų sistema gali užtikrinti, kad pensijos ateityje nemažėtų

Publikuota: 2013 m. balandžio 2 d. antradienis

Gyventojams aktyviai dalyvaujant II pakopos pensijų sistemoje, galima tikėtis iki trečdalio didesnių senatvės pensijų. Dviejų pakopų sistema valstybei kasmet kainuos santykinai reikšmingas sumas, tačiau jau po poros dešimtmečių sistema su privačiu kaupimu atsipirktų. Tokios išvados padarytos Lietuvos banko specialistams atlikus tyrimą, kurio metu vertinta II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad patvirtintas II pakopos pensijų sitemos modelis yra gerai subalansuotas. Pasirinktas įmokų į privačius fondus dydis valstybei nebus nepakeliama našta, kartu įmokos bus pakankamai reikšmingos siekiant, kad būsima Lietuvos gyventojo senatvės pensija sudarytų kuo didesnę buvusio atlyginimo dalį“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Matematiniu modeliavimu pagrįstas tyrimas taip pat atskleidė, kad būsimos pensijos dydis labai priklausys nuo to, ar pats gyventojas skirs papildomų lėšų kaupimui. Tai padaręs, jis gautų valstybės paskatą ir priklausomai nuo amžiaus ir darbo stažo galėtų tikėtis 15–34 % didesnės senatvės pensijos. Tačiau aktyvus įsitraukimas į II pakopos pensijų sistemą gali būti labai rizikingas asmenims, kuriems iki pensinio amžiaus likę mažiau nei septyneri metai.

Lietuvos banko specialistų skaičiavimais, jei visi dabartiniai II pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręstų mokėti papildomas įmokas, valstybės įnašas į sistemą 2014 m. sudarytų apie 200 mln. Lt. Vėlesniais metais valstybės dalyvavimas padidėtų, tačiau jau 2036 m. II pakopos pensijų sistema atsipirktų, t. y. pensijų sistemos su II pakopa išlaikymas taptų pigesnis nei pensijų sistema be privataus kaupimo.

Tyrimo „II pakopos pensijų sistemos įtaka valstybės finansams ir gyventojų pajamoms ilguoju ir trumpuoju laikotarpiais“ pagrindinės išvados:

POVEIKIS GYVENTOJŲ PAJAMOMS 

  • Gyventojams mokant papildomas įmokas į II pakopos pensijų sistemą, tikėtinas senatvės pensijos dydis priklausomai nuo jų amžiaus ir darbo stažo išaugtų 15–34 %. Pažymėtina, kad II pakopa nėra vienintelis būdas siekti didesnių pajamų sentavėje, o papildomos įmokos į pensijų sistemą būtų daromos mažiau vartojant dabar.
  • Dėl investavimo rizikos mažesnes arba vidutines pajamas gaunantiems 55 metų ir vyresniems asmenims itin rizikinga pradėti dalyvauti II pakopos pensijų sistemoje.
  • 2012 m. patvirtintas II pakopos pensijų sistemos scenarijus sudaro sąlygas palaikyti esamą būsimos pensijos ir darbo užmokesčio santykį (pakeitimo normą), reikšmingai nepabloginant Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) finansinės padėties. 

POVEIKIS VIEŠIESIEMS FINANSAMS

  • Valstybės indėlis į pensijų sistemą paveiks viešuosius finansus. Darant prielaidą, kad visi II pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręs prisidėti prie kaupimo papildomai, valstybės paskata (įnašas) 2014–2020 m. vidutiniškai sudarytų 0,29 %, o 2020–60 m. – 0,48 % BVP per metus.
  • Valstybės lėšų poreikis esamai II pakopos sistemai finansuoti gali lemti didesnius mokesčius ar mažesnes viešųjų finansų išlaidas ir paslaugų apimtį esamai kartai arba didesnę skolą ateities kartoms.
  • Jau 2036 m. pensijų sistema su II pakopa taptų santykinai pigesnė už pensijų sistemą be privataus kaupimo, t. y. viešųjų finansų išlaidos pensijų sistemai finansuoti taptų mažesnės.

Apie tyrimą

Sukūrus matematinį Lietuvos pensijų sistemos modelį, atliktas kiekybinis II pakopos pensijų sistemos įtakos valstybės finansams ir šalies gyventojų pajamoms vertinimas. Pensijų sistemos rezultatai buvo vertinami ir lyginami 50 tūkst. skirtingų darbo užmokesčio, pensijų fondų grąžų, draudžiamųjų pajamų ir kitų kintamųjų scenarijų atžvilgiu. Vykdant tyrimą, atsižvelgta ir į ekonominius bei finansų rinkų pakilimus, ir į nuosmukius, taip pat ir į sisteminę gyventojų pajamų riziką. Modeliuojant ateities scenarijus, įvertinta ir visuomenės senėjimo, mažėsiančios darbo jėgos įtaka ilguoju laikotarpiu. Apibrėžus dvi alternatyvas – II pakopos pensijų sistemą ir be II pakopos, – buvo lygintos valstybės išlaidos abiem pensijų sistemoms finansuoti ir pakeitimo norma.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Draudimo rinka – spartėjančio augimo vėžėse

Šiemet trečiąjį ketvirtį draudimo rinkos augimas dar paspartėjo, o gyvybės draudimas išsiskyrė didžiausia per šešerius metus įmokų apimtimi. skaityti »

SEB bankas platins obligacijas, susietas su IT ir telekomunikacijų bendrovių akcijų fondo vienetu

SEB bankas nuo šių metų lapkričio 7 dienos pradeda platinti tris naujas obligacijų emisijas, kurių pelningumas priklausys nuo JAV informacinių technologijų ir telekomunikacijų bendrovių akcijų fondo „Technology Select Sector SPDR“ vieneto vertės pokyčio. skaityti »

Išmaniesiems „Windows Phone“ telefonams – SEB banko programėlė

Išmaniųjų telefonų su „Windows Phone“ operacine sistema turėtojai nuo šiol gali parsisiųsti SEB banko paslaugų internete programėlę. skaityti »

Bankai didino paskolų ir indėlių portfelius, bet iš palūkanų uždirbo mažiau

2013 m. per devynis mėnesius bankai padidino tiek paskolų, tiek indėlių portfelius, tačiau grynosios palūkanų pajamos šiemet yra mažesnės nei pernai. skaityti »

SEB bankas skelbia išplatintų obligacijų investavimo koeficientus

SEB bankas sėkmingai baigė platinti tris su finansine priemone susietų obligacijų emisijas ir skelbia jų investavimo koeficientus. skaityti »

N. Cooperis: vedame pirmines derybos su keletu potencialių „Finastos“ bankinės grupės pirkėjų

„Snoro“ bankroto administratorius aktyviai tęsia derybas dėl konkrečių įsigijimo sąlygų su Estijos finansų grupe „LHV Group“, kuriai spalio 29 d. Lietuvos bankas suteikė leidimą įsigyti banką „Finasta“ ir tai pačiai grupei priklausančią turto valdymo įmonę „Finasta Asset Management“ bei finansų maklerio įmonę „Finasta“. skaityti »

Vieno didžiausių pasaulio bankų prognozė Lietuvai

Lietuva turėtų atitikti Mastrichto kriterijus ir 2015 metų pradžioje įsivesti eurą, prognozuoja vieno didžiausių pasaulio bankų HSBC analitikai. skaityti »

Prezidentė paskyrė naują Lietuvos Banko valdybos narį

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovaudamasi LR Konstitucija, Lietuvos Banko įstatymu ir atsižvelgdama į Lietuvos Banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teikimą pasirašė dekretą, kuriuo Lietuvos Banko valdybos nariu paskyrė ekonomistą Tomą Garbaravičių. skaityti »

„Danske Bank“ Lietuvoje šiemet uždirbo 74 mln. litų pelno prieš pelno mokestį

Didžiausios Danijoje ir antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansinių paslaugų grupės „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas per 9 šių metų mėnesius uždirbo 74 mln. litų pelno prieš pelno mokestį. Šių metų 9 mėnesių pelnas prieš atidėjinius buvo 31 mln. litų, o atidėjinių blogoms paskoloms sumažėjimas sudarė 43 mln. litų. skaityti »

SEB banko makrokomentaras: BVP didėja lėčiau

Statistikos departamento duomenimis, realus šalies BVP trečiąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, padidėjo 2,2 proc. BVP augimo kreivė nulinko žemyn po tvirtos plėtros laikotarpio — užregistruotas kukliausias ekonomikos ūgtelėjimas per pastaruosius trejus metus. skaityti »