II pakopos pensijų sistema gali užtikrinti, kad pensijos ateityje nemažėtų

Publikuota: 2013 m. balandžio 2 d. antradienis

Gyventojams aktyviai dalyvaujant II pakopos pensijų sistemoje, galima tikėtis iki trečdalio didesnių senatvės pensijų. Dviejų pakopų sistema valstybei kasmet kainuos santykinai reikšmingas sumas, tačiau jau po poros dešimtmečių sistema su privačiu kaupimu atsipirktų. Tokios išvados padarytos Lietuvos banko specialistams atlikus tyrimą, kurio metu vertinta II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad patvirtintas II pakopos pensijų sitemos modelis yra gerai subalansuotas. Pasirinktas įmokų į privačius fondus dydis valstybei nebus nepakeliama našta, kartu įmokos bus pakankamai reikšmingos siekiant, kad būsima Lietuvos gyventojo senatvės pensija sudarytų kuo didesnę buvusio atlyginimo dalį“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Matematiniu modeliavimu pagrįstas tyrimas taip pat atskleidė, kad būsimos pensijos dydis labai priklausys nuo to, ar pats gyventojas skirs papildomų lėšų kaupimui. Tai padaręs, jis gautų valstybės paskatą ir priklausomai nuo amžiaus ir darbo stažo galėtų tikėtis 15–34 % didesnės senatvės pensijos. Tačiau aktyvus įsitraukimas į II pakopos pensijų sistemą gali būti labai rizikingas asmenims, kuriems iki pensinio amžiaus likę mažiau nei septyneri metai.

Lietuvos banko specialistų skaičiavimais, jei visi dabartiniai II pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręstų mokėti papildomas įmokas, valstybės įnašas į sistemą 2014 m. sudarytų apie 200 mln. Lt. Vėlesniais metais valstybės dalyvavimas padidėtų, tačiau jau 2036 m. II pakopos pensijų sistema atsipirktų, t. y. pensijų sistemos su II pakopa išlaikymas taptų pigesnis nei pensijų sistema be privataus kaupimo.

Tyrimo „II pakopos pensijų sistemos įtaka valstybės finansams ir gyventojų pajamoms ilguoju ir trumpuoju laikotarpiais“ pagrindinės išvados:

POVEIKIS GYVENTOJŲ PAJAMOMS 

  • Gyventojams mokant papildomas įmokas į II pakopos pensijų sistemą, tikėtinas senatvės pensijos dydis priklausomai nuo jų amžiaus ir darbo stažo išaugtų 15–34 %. Pažymėtina, kad II pakopa nėra vienintelis būdas siekti didesnių pajamų sentavėje, o papildomos įmokos į pensijų sistemą būtų daromos mažiau vartojant dabar.
  • Dėl investavimo rizikos mažesnes arba vidutines pajamas gaunantiems 55 metų ir vyresniems asmenims itin rizikinga pradėti dalyvauti II pakopos pensijų sistemoje.
  • 2012 m. patvirtintas II pakopos pensijų sistemos scenarijus sudaro sąlygas palaikyti esamą būsimos pensijos ir darbo užmokesčio santykį (pakeitimo normą), reikšmingai nepabloginant Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) finansinės padėties. 

POVEIKIS VIEŠIESIEMS FINANSAMS

  • Valstybės indėlis į pensijų sistemą paveiks viešuosius finansus. Darant prielaidą, kad visi II pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręs prisidėti prie kaupimo papildomai, valstybės paskata (įnašas) 2014–2020 m. vidutiniškai sudarytų 0,29 %, o 2020–60 m. – 0,48 % BVP per metus.
  • Valstybės lėšų poreikis esamai II pakopos sistemai finansuoti gali lemti didesnius mokesčius ar mažesnes viešųjų finansų išlaidas ir paslaugų apimtį esamai kartai arba didesnę skolą ateities kartoms.
  • Jau 2036 m. pensijų sistema su II pakopa taptų santykinai pigesnė už pensijų sistemą be privataus kaupimo, t. y. viešųjų finansų išlaidos pensijų sistemai finansuoti taptų mažesnės.

Apie tyrimą

Sukūrus matematinį Lietuvos pensijų sistemos modelį, atliktas kiekybinis II pakopos pensijų sistemos įtakos valstybės finansams ir šalies gyventojų pajamoms vertinimas. Pensijų sistemos rezultatai buvo vertinami ir lyginami 50 tūkst. skirtingų darbo užmokesčio, pensijų fondų grąžų, draudžiamųjų pajamų ir kitų kintamųjų scenarijų atžvilgiu. Vykdant tyrimą, atsižvelgta ir į ekonominius bei finansų rinkų pakilimus, ir į nuosmukius, taip pat ir į sisteminę gyventojų pajamų riziką. Modeliuojant ateities scenarijus, įvertinta ir visuomenės senėjimo, mažėsiančios darbo jėgos įtaka ilguoju laikotarpiu. Apibrėžus dvi alternatyvas – II pakopos pensijų sistemą ir be II pakopos, – buvo lygintos valstybės išlaidos abiem pensijų sistemoms finansuoti ir pakeitimo norma.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

SEB bankas tankina savitarnos zonų Lietuvoje tinklą

SEB bankas toliau tankina visą parą veikiančių klientų savitarnos zonų šalies regionuose tinklą — atidarytos dar penkios naujos zonos ir dabar jų Lietuvoje veikia jau penkiolika. skaityti »

Kylanti ekonomika verčia darbdavius grąžinti „skolą“ darbuotojams

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2013 m. ketvirtį sudarė 2 253 Lt ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 4,6 proc.: valstybės sektoriuje — 3,7 proc., privačiajame — 5,4 proc. skaityti »

Vis daugiau gyventojų turi laisvų pinigų

Vis daugiau šalies gyventojų teigia, kad padengus būtinąsias pragyvenimo išlaidas, kurias sudaro lėšos maistui, transportui, komunaliniams, kitiems mokesčiams, jiems lieka pinigų kitiems poreikiams tenkinti. skaityti »

Tėvai labiausiai rūpinasi, kaip sukaupti lėšų vaikų studijoms

SEB užsakymu trijose Baltijos šalyse atlikta šeimų, auginančių vaikus, apklausa parodė, kad tėvai pirmiausia nori, jog jų atžalos užaugusios turėtų gerą išsilavinimą, dirbtų mėgstamą darbą ir įgyvendintų savo svajones. skaityti »

SEB bankas: viena iš 100 pinigų pervedimo operacijų atliekama naudojantis mobiliuoju telefonu

SEB banko statistika rodo, kad mobiliosios bankininkystės paslaugos populiarėja: šiuo metu kas dvidešimtas klientas, kuris naudojasi banko paslaugomis internetu, naudojasi ir mobiliąja banko paslaugų internetu svetaine, o viena iš 100 pinigų pervedimo operacijų yra atliekama mobiliuoju telefonu. skaityti »

SEB bankas atnaujino mobiliąją banko paslaugų internetu svetainę

SEB bankas, atsižvelgdamas į klientų poreikius ir naujas technologines galimybes, atnaujino mobiliąją banko paslaugų internetu svetainę nauju adresu e.seb.lt. skaityti »

Įsigaliojusios kredito unijų veiklos riziką ribojančios priemonės pradeda duoti vaisių

Šiemet įsigalioję sugriežtinti kredito unijų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kai kurioms kredito unijoms taikomos poveikio priemonės sumažino neatsakingą kredito unijų kreditavimą ir padėjo užtikrinti tvaresnę viso sektoriaus plėtrą. skaityti »

Telkiamos pajėgos Lietuvos smulkiajam verslui skatinti

Suprasadamos ir įvertindamos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) svarbą šalies ekonomikai, Lietuvos įmonės pačios imasi iniciatyvų, kurios skatina ir padeda verslininkams atskleisti savo verslo potencialą. Didžiausias lietuviško kapitalo bankas – Šiaulių bankas, kurio prioritetinė veiklos kryptis – SVV finansavimas, pasirašė bendradarbiavimo sutartį su daugiau kaip prieš metus internete startavusios ir sėkmingai augančios paslaugų paieškos ir reklamos sistemos „Versliukai.lt“ įkūrėjais. skaityti »

Europos lizingo rinkos profesionalų lūkesčiai išlieka teigiami

Rugpjūčio 8-ąją Europos lizingo asociacija „Leaseurope“ paskelbė naujausius birželį atliktos verslo pasitikėjimo apklausos duomenis. skaityti »

Lietuvos bankas leido nutraukti banko „UniCredit Bank“ skyriaus veiklą

Lietuvos banko valdyba ketvirtadienį pareiškė leidžianti banko AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriui nutraukti veiklą. skaityti »