II pakopos pensijų sistema gali užtikrinti, kad pensijos ateityje nemažėtų

Publikuota: 2013 m. balandžio 2 d. antradienis

Gyventojams aktyviai dalyvaujant II pakopos pensijų sistemoje, galima tikėtis iki trečdalio didesnių senatvės pensijų. Dviejų pakopų sistema valstybei kasmet kainuos santykinai reikšmingas sumas, tačiau jau po poros dešimtmečių sistema su privačiu kaupimu atsipirktų. Tokios išvados padarytos Lietuvos banko specialistams atlikus tyrimą, kurio metu vertinta II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad patvirtintas II pakopos pensijų sitemos modelis yra gerai subalansuotas. Pasirinktas įmokų į privačius fondus dydis valstybei nebus nepakeliama našta, kartu įmokos bus pakankamai reikšmingos siekiant, kad būsima Lietuvos gyventojo senatvės pensija sudarytų kuo didesnę buvusio atlyginimo dalį“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Matematiniu modeliavimu pagrįstas tyrimas taip pat atskleidė, kad būsimos pensijos dydis labai priklausys nuo to, ar pats gyventojas skirs papildomų lėšų kaupimui. Tai padaręs, jis gautų valstybės paskatą ir priklausomai nuo amžiaus ir darbo stažo galėtų tikėtis 15–34 % didesnės senatvės pensijos. Tačiau aktyvus įsitraukimas į II pakopos pensijų sistemą gali būti labai rizikingas asmenims, kuriems iki pensinio amžiaus likę mažiau nei septyneri metai.

Lietuvos banko specialistų skaičiavimais, jei visi dabartiniai II pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręstų mokėti papildomas įmokas, valstybės įnašas į sistemą 2014 m. sudarytų apie 200 mln. Lt. Vėlesniais metais valstybės dalyvavimas padidėtų, tačiau jau 2036 m. II pakopos pensijų sistema atsipirktų, t. y. pensijų sistemos su II pakopa išlaikymas taptų pigesnis nei pensijų sistema be privataus kaupimo.

Tyrimo „II pakopos pensijų sistemos įtaka valstybės finansams ir gyventojų pajamoms ilguoju ir trumpuoju laikotarpiais“ pagrindinės išvados:

POVEIKIS GYVENTOJŲ PAJAMOMS 

  • Gyventojams mokant papildomas įmokas į II pakopos pensijų sistemą, tikėtinas senatvės pensijos dydis priklausomai nuo jų amžiaus ir darbo stažo išaugtų 15–34 %. Pažymėtina, kad II pakopa nėra vienintelis būdas siekti didesnių pajamų sentavėje, o papildomos įmokos į pensijų sistemą būtų daromos mažiau vartojant dabar.
  • Dėl investavimo rizikos mažesnes arba vidutines pajamas gaunantiems 55 metų ir vyresniems asmenims itin rizikinga pradėti dalyvauti II pakopos pensijų sistemoje.
  • 2012 m. patvirtintas II pakopos pensijų sistemos scenarijus sudaro sąlygas palaikyti esamą būsimos pensijos ir darbo užmokesčio santykį (pakeitimo normą), reikšmingai nepabloginant Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) finansinės padėties. 

POVEIKIS VIEŠIESIEMS FINANSAMS

  • Valstybės indėlis į pensijų sistemą paveiks viešuosius finansus. Darant prielaidą, kad visi II pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręs prisidėti prie kaupimo papildomai, valstybės paskata (įnašas) 2014–2020 m. vidutiniškai sudarytų 0,29 %, o 2020–60 m. – 0,48 % BVP per metus.
  • Valstybės lėšų poreikis esamai II pakopos sistemai finansuoti gali lemti didesnius mokesčius ar mažesnes viešųjų finansų išlaidas ir paslaugų apimtį esamai kartai arba didesnę skolą ateities kartoms.
  • Jau 2036 m. pensijų sistema su II pakopa taptų santykinai pigesnė už pensijų sistemą be privataus kaupimo, t. y. viešųjų finansų išlaidos pensijų sistemai finansuoti taptų mažesnės.

Apie tyrimą

Sukūrus matematinį Lietuvos pensijų sistemos modelį, atliktas kiekybinis II pakopos pensijų sistemos įtakos valstybės finansams ir šalies gyventojų pajamoms vertinimas. Pensijų sistemos rezultatai buvo vertinami ir lyginami 50 tūkst. skirtingų darbo užmokesčio, pensijų fondų grąžų, draudžiamųjų pajamų ir kitų kintamųjų scenarijų atžvilgiu. Vykdant tyrimą, atsižvelgta ir į ekonominius bei finansų rinkų pakilimus, ir į nuosmukius, taip pat ir į sisteminę gyventojų pajamų riziką. Modeliuojant ateities scenarijus, įvertinta ir visuomenės senėjimo, mažėsiančios darbo jėgos įtaka ilguoju laikotarpiu. Apibrėžus dvi alternatyvas – II pakopos pensijų sistemą ir be II pakopos, – buvo lygintos valstybės išlaidos abiem pensijų sistemoms finansuoti ir pakeitimo norma.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

SEB bankas įmonių grupei „Eika“ suteikė 18 mln. litų paskolą

SEB bankas įmonių grupei „Eika“ suteikė 18 mln. litų paskolą. Paskola bus skirta „Santariškių namų“ gyvenvietės Vilniuje plėtrai, taip pat – daugiabučių statybai sostinės Pilaitės rajone. skaityti »

Šiaulių bankui įteikta nominacija „Verslo krosnis“

Vilniuje vykusiame šalies bendrovių ir institucijų renginyje „Verslo gurnamai 2013“ Šiaulių bankui už kokybiškos vietinės bankininkystės tradicijų puoselėjimą įteikta nominacija „Verslo krosnis“. skaityti »

Liepos mėnesį pradedami Snoro turto varžytinių aukcionai

Š. m. liepos mėnesį bankas Snoras metu pradeda įvairaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimą viešuose aukcionuose. skaityti »

Į Lietuvos banko valdybą siūloma Ingrida Šimonytė

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pateikė Prezidentei Daliai Grybauskaitei buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės kandidatūrą tapti centrinio banko Valdybos nare. skaityti »

SEB banko analitikai: „Sėkminga mokesčių pertvarka pagyvintų vidaus rinką“

SEB banko analitikai, pristatydami naujausią leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ numerį, atkreipė dėmesį į tai, kad neapibrėžtumas dėl būsimos mokesčių politikos krypties jau gerą pusmetį stabdė ne tik įmonių investicijas, bet ir namų ūkių vartojimo sprendimus. skaityti »

Tikimasi euro zonos gamintojų pagyvėjimo

Europoje šią savaitę pasirodys pirmieji birželio mėnesio verslo pasitikėjimo indeksai. „Danske Bank“ analitikai tikisi gamintojų nuotaikų pagyvėjimo. skaityti »

2011 metais JAV emituota 3,5 mln. lustinių kortelių

„Visa“ pranešė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kasdien emituojama daugiau nei 500 naujų lustinių „Visa“ kortelių. skaityti »

Šalies finansų sistema atlaikytų galimas grėsmes, tačiau iššūkių nemažėja

Šalies finansų sistema yra pakankamai atspari stipriems ir netikėtiems sukrėtimams, tačiau kredito įstaigos ir toliau privalo stiprinti pasirengimą galimoms rizikoms atremti, teigiama Finansinio stabilumo apžvalgoje. skaityti »

Neigiamų palūkanų euro zonoje dar nelaukiama

Praėjus ECB posėdžiui dėl bazinių palūkanų normų mažinimo, rinkose vyrauja lūkesčiai, jog ECB dar ilgai nekels bazinių palūkanų normų, tačiau neigiamų palūkanų euro zonoje taip pat neturėtume išvysti. O ilgalaikės eurų palūkanų normos kopia aukštyn. skaityti »

„Citadele“ bankas išrinktas populiariausiu Latvijos prekių ženklu Lietuvoje 2012 metais

Latvijos įmonių rūmuose vykusiame „Nameja Balva 2013“ („Nameisio žiedas 2013“) konkurso apdovanojimų renginio metu „Citadele“ prekės ženklas paskelbtas populiariausiu Latvijos prekės ženklu Lietuvoje 2012 metais. skaityti »