II pakopos pensijų sistema gali užtikrinti, kad pensijos ateityje nemažėtų

Publikuota: 2013 m. balandžio 2 d. antradienis

Gyventojams aktyviai dalyvaujant II pakopos pensijų sistemoje, galima tikėtis iki trečdalio didesnių senatvės pensijų. Dviejų pakopų sistema valstybei kasmet kainuos santykinai reikšmingas sumas, tačiau jau po poros dešimtmečių sistema su privačiu kaupimu atsipirktų. Tokios išvados padarytos Lietuvos banko specialistams atlikus tyrimą, kurio metu vertinta II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad patvirtintas II pakopos pensijų sitemos modelis yra gerai subalansuotas. Pasirinktas įmokų į privačius fondus dydis valstybei nebus nepakeliama našta, kartu įmokos bus pakankamai reikšmingos siekiant, kad būsima Lietuvos gyventojo senatvės pensija sudarytų kuo didesnę buvusio atlyginimo dalį“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Matematiniu modeliavimu pagrįstas tyrimas taip pat atskleidė, kad būsimos pensijos dydis labai priklausys nuo to, ar pats gyventojas skirs papildomų lėšų kaupimui. Tai padaręs, jis gautų valstybės paskatą ir priklausomai nuo amžiaus ir darbo stažo galėtų tikėtis 15–34 % didesnės senatvės pensijos. Tačiau aktyvus įsitraukimas į II pakopos pensijų sistemą gali būti labai rizikingas asmenims, kuriems iki pensinio amžiaus likę mažiau nei septyneri metai.

Lietuvos banko specialistų skaičiavimais, jei visi dabartiniai II pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręstų mokėti papildomas įmokas, valstybės įnašas į sistemą 2014 m. sudarytų apie 200 mln. Lt. Vėlesniais metais valstybės dalyvavimas padidėtų, tačiau jau 2036 m. II pakopos pensijų sistema atsipirktų, t. y. pensijų sistemos su II pakopa išlaikymas taptų pigesnis nei pensijų sistema be privataus kaupimo.

Tyrimo „II pakopos pensijų sistemos įtaka valstybės finansams ir gyventojų pajamoms ilguoju ir trumpuoju laikotarpiais“ pagrindinės išvados:

POVEIKIS GYVENTOJŲ PAJAMOMS 

  • Gyventojams mokant papildomas įmokas į II pakopos pensijų sistemą, tikėtinas senatvės pensijos dydis priklausomai nuo jų amžiaus ir darbo stažo išaugtų 15–34 %. Pažymėtina, kad II pakopa nėra vienintelis būdas siekti didesnių pajamų sentavėje, o papildomos įmokos į pensijų sistemą būtų daromos mažiau vartojant dabar.
  • Dėl investavimo rizikos mažesnes arba vidutines pajamas gaunantiems 55 metų ir vyresniems asmenims itin rizikinga pradėti dalyvauti II pakopos pensijų sistemoje.
  • 2012 m. patvirtintas II pakopos pensijų sistemos scenarijus sudaro sąlygas palaikyti esamą būsimos pensijos ir darbo užmokesčio santykį (pakeitimo normą), reikšmingai nepabloginant Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) finansinės padėties. 

POVEIKIS VIEŠIESIEMS FINANSAMS

  • Valstybės indėlis į pensijų sistemą paveiks viešuosius finansus. Darant prielaidą, kad visi II pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręs prisidėti prie kaupimo papildomai, valstybės paskata (įnašas) 2014–2020 m. vidutiniškai sudarytų 0,29 %, o 2020–60 m. – 0,48 % BVP per metus.
  • Valstybės lėšų poreikis esamai II pakopos sistemai finansuoti gali lemti didesnius mokesčius ar mažesnes viešųjų finansų išlaidas ir paslaugų apimtį esamai kartai arba didesnę skolą ateities kartoms.
  • Jau 2036 m. pensijų sistema su II pakopa taptų santykinai pigesnė už pensijų sistemą be privataus kaupimo, t. y. viešųjų finansų išlaidos pensijų sistemai finansuoti taptų mažesnės.

Apie tyrimą

Sukūrus matematinį Lietuvos pensijų sistemos modelį, atliktas kiekybinis II pakopos pensijų sistemos įtakos valstybės finansams ir šalies gyventojų pajamoms vertinimas. Pensijų sistemos rezultatai buvo vertinami ir lyginami 50 tūkst. skirtingų darbo užmokesčio, pensijų fondų grąžų, draudžiamųjų pajamų ir kitų kintamųjų scenarijų atžvilgiu. Vykdant tyrimą, atsižvelgta ir į ekonominius bei finansų rinkų pakilimus, ir į nuosmukius, taip pat ir į sisteminę gyventojų pajamų riziką. Modeliuojant ateities scenarijus, įvertinta ir visuomenės senėjimo, mažėsiančios darbo jėgos įtaka ilguoju laikotarpiu. Apibrėžus dvi alternatyvas – II pakopos pensijų sistemą ir be II pakopos, – buvo lygintos valstybės išlaidos abiem pensijų sistemoms finansuoti ir pakeitimo norma.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Išleista brangiausios Žygimanto Augusto laikų lietuviškos monetos replika

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus kartu su žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstove ir oficialia kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje UAB „Monetų namai“ pristatė vertingiausių Lietuvos istorinių monetų replikų kolekciją „Lietuvos pinigų istorija“. Pirmoji kolekcijos moneta – Žygimanto Augusto 1562 m. lietuviškas portugalas. skaityti »

Lietuvos gyventojų pensijos mažiausios, nerimas dėl jų – didžiausias

SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje teigiama, kad pajamos sulaukus pensinio amžiaus – vienas iš didesnių Baltijos šalių namų ūkių finansinių rūpesčių. skaityti »

Namų ūkių finansų srityje daugiau optimizmo ženklų

Baltijos šalių namų ūkiai ir toliau linkę taupyti, tačiau pastebimos ir skolinimosi atsigavimo tendencijos, teigiama Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje. skaityti »

Kaupdami pensijai lietuviai į specialistų rekomendacijas keisti fondus atsižvelgti nelinkę

SEB bankas, išanalizavęs pensijų fondo „SEB pensija“ apie 260 tūkst. dalyvių 2011 metų ataskaitų, kartu su jomis klientams pateikė beveik 23 tūkst. individualių rekomendacijų pakeisti pensijų fondą. Tik kiek daugiau negu 1 proc. klientų į banko rekomendacijas atsižvelgė ir 2012 metais perėjo į rizikingesnį ar konservatyvesnį fondą už tą, kuriame kaupė lėšas iki tol. skaityti »

Naujas indeksas atskleis, kaip vertinama Lietuvos finansinė būklė

Lietuvos bankas pradeda skelbti naują – litais denominuotų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) indeksą, kuris parodys Lietuvos skolinimosi kainos ir rizikos vertinimų pokyčius vidaus rinkoje. skaityti »

V. Vasiliauskas: Europai reikia veiksmingos bankų sąjungos

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas balandžio 10–13 d. Dubline dalyvaus Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos ir finansų priežiūros klausimus nagrinėjančio Europos analitinio centro susitikimuose. skaityti »

Lietuvos infliacija mažesnė, nei prognozuota

Kovą metinė Lietuvos infliacija krito iki 1,5 proc. ir buvo mažesnė, nei prognozavo „Danske Bank“ (1,7 proc.). Tai lėmė nepakankamai įvertintas šilumos energijos kainų sumažėjimo poveikis vartotojų kainų indeksui. Kaip ir buvo manyta, pagrindinį poveikį kovo mėnesį infliacijai darė didėjusios drabužių ir avalynės kainos bei brangę maisto produktai. skaityti »

„Pinigų bitė“ patars gyventojams, kaip išmintingai elgtis su pinigais

Lietuvos bankas pristato naują finansinio visuomenės švietimo iniciatyvą – svetainę www.pinigubite.lt, joje kiekvienas ras informacijos, patarimų ir įrankių, padėsiančių išmintingai valdyti savo pinigus. skaityti »

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė SNORO obligacijas įsigijusio asmens apeliacinį skundą

2013 m. kovo 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą dėl atskirojo skundo, kurį pateikė SNORO obligacijų įsigijęs asmuo (apeliantas), skųsdamas 2012 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą. skaityti »

Šiaulių bankas ir Vytauto Didžiojo universitetas tiesia bendradarbiavimo tiltus

Šiaulių bankas su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) akademine bendruomene pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir pradeda glaudų bendradarbiavimą. skaityti »