Interneto aukcionuose didžiausios paklausos sulaukė Žalgirio mūšio 600 m. sukakčiai skirti monetų rinkiniai

Publikuota: 2015 m. gegužės 21 d. ketvirtadienis

Pirmą kartą Lietuvos banko paskelbti numizmatinių vertybių pardavimo elektroniniai aukcionai pasirodė patrauklūs rinkos dalyviams. Kiekviename iš septyniolikos aukcionų varžėsi nuo 2 iki 6 dalyvių, iš viso aukcionuose registravosi 64 dalyviai. Laimėjo tie, kas pasiūlė aukščiausią numizmatinės vertybės kainą.

„Numizmatai nepraleido unikalios progos varžytis elektroniniuose aukcionuose dėl Lietuvos banko reprezentacijai nepanaudotų vertingų litų monetų ir jų rinkinių. Aukcionų metu visos monetos ir rinkiniai buvo parduoti už kainą, kuri vidutiniškai buvo 90 proc. aukštesnė nei pradinė vertybių kaina. Labiausiai kaina padidėjo Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai skirtų monetų rinkiniams – juos pardavėme maždaug 2,5 karto brangiau nei pradinė pasiūlyta kaina“, informavo Vygantas Reifonas, Lietuvos banko Organizacijos tarnybos direktorius.

Pasak jo, Lietuvos vardo tūkstantmečiui pažymėti skirtų aukso monetų rinkiniai parduoti maždaug 60 proc. brangiau nei pasiūlyta pradinė kaina, o vieno 8 sidabro monetų rinkinio kaina paaugo 21 proc.

Pradinės parduodamų vertybių kainos svyravo nuo 332 eurų (1 146,33 Lt) (8 sidabro monetos) iki 1 115 eurų (3 849,87 Lt) (Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai skirtų monetų rinkiniai). Pradinė aukcionuose siūlomų monetų ar jų rinkinių kaina buvo lygi tai kainai, už kurią šios vertybės parduotos Lietuvos banko kasose.

Informacija apie elektroniniuose aukcionuose parduodamas vertybes ir aukcionų vykdymo tvarka skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »