LB apklausa: didžiausią nerimą Lietuvos finansų institucijoms kelia nesibaigiančios Europos valstybių skolų problemos

Publikuota: 2012 m. lapkričio 4 d. sekmadienis

Lietuvos banko atliktos naujos apklausos dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai rezultatai rodo, kad šalies finansų sistema vertinama kaip stabili, o didžiausią riziką jai kelia kitų Europos valstybių skolų tvarumo problemos, jų sąsajos su finansų sektoriumi ir galimas užkrato efektas Lietuvos ekonomikai. Susirūpinimą finansų institucijoms kelia ir energetinių išteklių kainų šokas, galimas per lėtas Lietuvos ekonomikos atsigavimas.

„Tiek euro zonos šalių problemos, tiek energetinių išteklių kainų šokas gali daryti reikšmingą neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai. Šių išorinių rizikos šaltinių svarbą didina tai, kad jų užkardymo priemonės Lietuvoje yra ribotos, todėl sumažinti neigiamą poveikį vargiai ar įmanoma“, – apklausos rezultatus komentavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Gediminas Šimkus.

Nesibaigiančios ekonominės problemos Europoje lėmė šiek tiek prastesnį Lietuvos ekonomikos atsigavimo vertinimą negu jis buvo ankstesnėje apklausoje pavasarį, bet ekonomikos nuosmukio per artimiausius 12 mėn. nesitikima. Palyginti su ankstesnėmis apklausomis, toliau mažėjo namų ūkių ir įmonių kredito rizika, mažesnė ir tikimybė, kad finansų institucijos susidurs su finansavimosi sunkumais.

Finansų institucijų atstovai nurodė nerimaujantys dėl galimų politinės aplinkos pasikeitimų šalyje. Nemažai apklaustųjų išsakė būgštavimus, kad į valdžią atėjus naujoms politinėms jėgoms neiškiltų ekonominės politikos tęstinumo problemų ar nebūtų priimami populistiniai sprendimai.

Apklausos dėl rizikų tikslas – nustatyti svarbiausius grėsmių Lietuvos finansų sistemai šaltinius, įvertinti nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų įtaką šalies finansų sistemai. Į apklausoje pateiktus klausimus atsakė dvidešimt šešių įmonių vadovai, rizikos valdytojai ar kiti didelę darbo finansų rinkose patirtį turintys atstovai.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »