LB apklausa: didžiausią nerimą Lietuvos finansų institucijoms kelia nesibaigiančios Europos valstybių skolų problemos

Publikuota: 2012 m. lapkričio 4 d. sekmadienis

Lietuvos banko atliktos naujos apklausos dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai rezultatai rodo, kad šalies finansų sistema vertinama kaip stabili, o didžiausią riziką jai kelia kitų Europos valstybių skolų tvarumo problemos, jų sąsajos su finansų sektoriumi ir galimas užkrato efektas Lietuvos ekonomikai. Susirūpinimą finansų institucijoms kelia ir energetinių išteklių kainų šokas, galimas per lėtas Lietuvos ekonomikos atsigavimas.

„Tiek euro zonos šalių problemos, tiek energetinių išteklių kainų šokas gali daryti reikšmingą neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai. Šių išorinių rizikos šaltinių svarbą didina tai, kad jų užkardymo priemonės Lietuvoje yra ribotos, todėl sumažinti neigiamą poveikį vargiai ar įmanoma“, – apklausos rezultatus komentavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Gediminas Šimkus.

Nesibaigiančios ekonominės problemos Europoje lėmė šiek tiek prastesnį Lietuvos ekonomikos atsigavimo vertinimą negu jis buvo ankstesnėje apklausoje pavasarį, bet ekonomikos nuosmukio per artimiausius 12 mėn. nesitikima. Palyginti su ankstesnėmis apklausomis, toliau mažėjo namų ūkių ir įmonių kredito rizika, mažesnė ir tikimybė, kad finansų institucijos susidurs su finansavimosi sunkumais.

Finansų institucijų atstovai nurodė nerimaujantys dėl galimų politinės aplinkos pasikeitimų šalyje. Nemažai apklaustųjų išsakė būgštavimus, kad į valdžią atėjus naujoms politinėms jėgoms neiškiltų ekonominės politikos tęstinumo problemų ar nebūtų priimami populistiniai sprendimai.

Apklausos dėl rizikų tikslas – nustatyti svarbiausius grėsmių Lietuvos finansų sistemai šaltinius, įvertinti nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų įtaką šalies finansų sistemai. Į apklausoje pateiktus klausimus atsakė dvidešimt šešių įmonių vadovai, rizikos valdytojai ar kiti didelę darbo finansų rinkose patirtį turintys atstovai.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »