Lietuva pasirašo susitarimą dėl bankų pertvarkos mechanizmo fondo

Publikuota: 2014 m. gegužės 21 d. trečiadienis

Lietuva bei dar 25 Europos Sąjungos valstybės trečiadienį pasirašo tarpvyriausybinį susitarimą, kuris turėtų užbaigti bankų sąjungos sukūrimą. Lietuvos vardu pasirašyti Susitarimą dėl įnašų į bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo prezidentė įgaliojo Lietuvos nuolatinį atstovą Europos Sąjungoje, ambasadorių Raimundą Karoblį.  

„Susitarimai dėl esminių bankų sąjungos elementų − labai svarbus mūsų pirmininkavimo ES rezultatas. Lietuva įvykdė užduotį pasiekti, kad bankų sąjunga būtų užbaigta kurti iki naujojo Europos Parlamento rinkimų. Vienas iš didžiausių Lietuvos nuopelnų pirmininkavimo metu − pasiektas kompromisas tarp visų 28 ES šalių narių, kuris leido priimti Reglamentą dėl bendro bankų pertvarkymo mechanizmo ir užbaigti derybas dėl bendro bankų pertvarkymo fondo sukūrimo ir valstybių įnašų subendrinimo“, − pranešime teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Susitarimą ketina pasirašyti visų ES valstybių, išskyrus Didžiosios Britanijos ir Švedijos, atstovai. Lietuva bankų sąjungos nare taps 2015 metais - kai šalyje bus įvestas euras.

Bankų priežiūros mechanizmas numato, kad 3 didžiausi šalies bankai - SEB, DNB bankai ir „Swedbank“ bus tiesiogiai prižiūrimi Europos centrinio banko, o Lietuvos bankas tik padės vykdyti priežiūros funkcijas. ECB vertins, kaip didieji Lietuvos bankai užtikrina kapitalo pakankamumo, likvidumo reikalavimus, vertins banko vidaus kontrolę.

Lietuvai prisijungus prie bankų sąjungos, šalies centrinis bankas ir toliau prižiūrės mažesnius Lietuvoje veikiančius bankus, tačiau ECB turės teisę perimti ir jų kontrolę.

Kiekviena bankų sąjungai priklausysianti valstybė turi pasirašyti tarpvalstybinius susitarimus dėl bankų pertvarkos fondo įsteigimo. Numatoma, kad iš pradžių fondai bus valdomi nacionaliniu lygiu, o 2025 metais iš šių fondų bus sudarytas bendras pertvarkymo fondas. Iki 2025 metų šiame fonde turės būti sukaupta 1 proc. nuo visų bankų apdraustų indėlių sumos.

Iki 2025 metų nacionaliniai pertvarkymo fondai turės galimybę skolintis vienas iš kito, jeigu žlugus bankui, jo pertvarkymui šalyje pritrūko lėšų.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

ES pasirašė bankų pertvarkos mechanizmo fondo susitarimą

Lietuva ir dar 25 Europos Sąjungos valstybės gegužės 21 d. pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bankų sąjungos pertvarkos mechanizmo. skaityti »

Bankų apklausa: paskolų portfelis toliau augs, bet lėčiau, nei anksčiau

Naujausia Lietuvoje veikiančių bankų apklausa rodo, kad jie trečiąjį ketvirtį įmonėms skolino aktyviau ir ilgesniam terminui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai per ketvirtį iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu. skaityti »

Jau greitai finansiniais klausimais konsultuos robotai

Skaitmeniniame amžiuje daiktų internetas suteikia mums galimybę paprasčiau gauti didelius duomenų kiekius. Ateityje tai padės kontroliuoti ir prognozuoti sudėtingus procesus ir jų pasekmes. skaityti »

Lietuvos banke lankysis euro zonos bankų pertvarkymo institucijos vadovė Elkė Kionig

Lapkričio 3–4 d. Lietuvos banke lankysis probleminių bankų pertvarkymą euro zonos mastu koordinuojančios Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) pirmininkė Elkė Kionig (Elke König). skaityti »

TVF pristatyme – apie viešųjų investicijų bei mokesčių administravimo efektyvumą

Lapkričio 2-ąją Vilniuje, Lietuvos banke, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai paskelbs naujausią Lietuvos ir kitų aplinkinių šalių ūkio raidos apžvalgą. skaityti »

Negalintiems suvaldyti noro skolintis – nemokama apsauga

Lietuvos bankas nuo lapkričio 1 d. teiks naują paslaugą „Stop vartojimo kreditams“, galinčią padėti apsisaugoti nuo besaikio ir neatsakingo skolinimosi. skaityti »

Nustatyta maksimali būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina

Nuo 2017 m. vasario 1 d. bankai ir kredito unijos privalės suteikti galimybę visas būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ne didesnę kainą kaip 1,5 Eur, nepasiturintiems gyventojams – 0,75 Eur per mėnesį. skaityti »

Trečiąjį metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje pelnas siekė 8,2 mln. eurų prieš pelno mokestį

Didžiausios Danijoje ir antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansinių paslaugų grupės „Danske Bank” A/S Lietuvos filialas per devynis šių metų mėnesius iš pagrindinės veiklos uždirbo 8,2 mln. Eur prieš pelno mokestį. skaityti »

DNB banko grupės Lietuvoje 2016 m. devynių mėnesių veiklos rezultatas

Didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausanti DNB banko grupė Lietuvoje, atskaičius mokesčius, per 2016 m. pirmuosius devynis mėnesius uždirbo 20,6 mln. eurų grynojo pelno. skaityti »

UBS – geriausias privatus bankas pasaulyje

Kaip skelbia įtakingas finansų žurnalas „Global Finance“, geriausiu privačiu banku pasaulyje buvo pripažintas Šveicarijos bankas UBS. skaityti »

„Visa“ ir „Intel“ kuria saugų mokėjimo procesą daiktų internetui

Pasaulinės kompanijos „Visa“ ir „Intel“ šiuo metu kuria saugų mokėjimo procesą, kuris, pasitelkus į pagalbą šifravimą ir šiuolaikines autentifikavimo technologijas, galėtų būti vykdomas daiktų interneto platformoje. skaityti »