Lietuvoje ketinama įtvirtinti bankų riziką ribojančius „Bazelio 3“ reikalavimus

Publikuota: 2014 m. birželio 12 d. ketvirtadienis

Į Lietuvos finansų sektorių reglamentuojančius teisės aktus ketinama perkelti Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintus naujus kredito įstaigų ir investicinių įmonių riziką ribojančius reikalavimus („Bazelis 3“ paketą), kurie turėtų sustiprinti finansų sektoriaus stabilumą ir atsparumą krizėms.

Tai numatyta Finansų ministerijos parengtose Bankų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatymo, Finansinių priemonių rinkų įstatymo, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir Finansų įstaigų įstatymo pataisoms, kuries šiuo metu yra pateiktos viešam svarstymui.

„Mūsų bankai jau dabar yra pakankamai kapitalizuoti, turi stiprius patronuojančius bankus, kurie taip pat yra pakankamai gerai kapitalizuoti, ir faktiškai šių pakeitimų įgyvendinimas nesukels sunkumų. Iš esmės, jau dabar mūsų bankai atitinka šiuos reikalavimus“, – teigė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Mačerauskienė.

„Bazelio 3“ reikalavimai, kurie yra įgyvendinami Europos Sąjungoje (ES) ir tarptautiniu mastu, jau yra įtvirtinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicijų įmonėms.

Pakeitimais siekiama užtikrinti saugesnę kredito įstaigų ir investicinių įmonių veiklą, riboti perteklinės rizikos prisiėmimą, padidinti nuostolių absorbavimo galimybes kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuosavomis lėšomis, turima likvidaus turto atsarga ir sudarytais kapitalo rezervais ir tokiu būdu geriau pasirengti nepalankiems pokyčiams rinkoje.

Numatoma, kad bankai privalės turėti pakankamai likvidžiojo turto, kad jo pakaktų gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto disbalansui padengti trisdešimties dienų laikotarpiu esant pačioms nepalankiausioms sąlygoms.

Reglamente nustatomi bendri ES vidaus rinkai rizikos ribojimo reikalavimai, tačiau priežiūros institucijai suteikiama teisė nustatyti didesnius veiklos riziką ribojančių reikalavimų dydžius – didesnius rizikos koeficientus nekilnojamojo turto pozicijoms, reikalauti sustiprinti nuosavų lėšų dydį, jų kokybę tokiu būdu, kad patirtus nuostolius finansų įstaigaos galėtų padengti nuosavomis lėšomis.

Pasak V. Mačerauskienės, siūlomos įstatymų pataisos turėtų įsigalioti iš karto po jų priėmimo Seime.

„Pereinamojo laikotarpiu nenumatome, faktiškai, šie reikalavimai jau turėtų galioti šiuo metu. Su reikalavimais susijęs (Europos Parlamento ir Tarybos – BNS) reglamentas, kuris yra tiesioginio taikymo teisės aktas, jau galioja nuo sausio 1 dienos, o dabar mes įstatymus ketinama pataisyti pagal ES direktyvos reikalavimus“, – sakė V. Mačerauskienė.

Bazelio bankų priežiūros komitetas naujų kredito įstaigų ir investicinių įmonių riziką ribojančių reikalavimų paketą („Bazelis 3“) patvirtino 2010-11 metais.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »