Lietuvoje ketinama įtvirtinti bankų riziką ribojančius „Bazelio 3“ reikalavimus

Publikuota: 2014 m. birželio 12 d. ketvirtadienis

Į Lietuvos finansų sektorių reglamentuojančius teisės aktus ketinama perkelti Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintus naujus kredito įstaigų ir investicinių įmonių riziką ribojančius reikalavimus („Bazelis 3“ paketą), kurie turėtų sustiprinti finansų sektoriaus stabilumą ir atsparumą krizėms.

Tai numatyta Finansų ministerijos parengtose Bankų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatymo, Finansinių priemonių rinkų įstatymo, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir Finansų įstaigų įstatymo pataisoms, kuries šiuo metu yra pateiktos viešam svarstymui.

„Mūsų bankai jau dabar yra pakankamai kapitalizuoti, turi stiprius patronuojančius bankus, kurie taip pat yra pakankamai gerai kapitalizuoti, ir faktiškai šių pakeitimų įgyvendinimas nesukels sunkumų. Iš esmės, jau dabar mūsų bankai atitinka šiuos reikalavimus“, – teigė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Mačerauskienė.

„Bazelio 3“ reikalavimai, kurie yra įgyvendinami Europos Sąjungoje (ES) ir tarptautiniu mastu, jau yra įtvirtinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicijų įmonėms.

Pakeitimais siekiama užtikrinti saugesnę kredito įstaigų ir investicinių įmonių veiklą, riboti perteklinės rizikos prisiėmimą, padidinti nuostolių absorbavimo galimybes kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuosavomis lėšomis, turima likvidaus turto atsarga ir sudarytais kapitalo rezervais ir tokiu būdu geriau pasirengti nepalankiems pokyčiams rinkoje.

Numatoma, kad bankai privalės turėti pakankamai likvidžiojo turto, kad jo pakaktų gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto disbalansui padengti trisdešimties dienų laikotarpiu esant pačioms nepalankiausioms sąlygoms.

Reglamente nustatomi bendri ES vidaus rinkai rizikos ribojimo reikalavimai, tačiau priežiūros institucijai suteikiama teisė nustatyti didesnius veiklos riziką ribojančių reikalavimų dydžius – didesnius rizikos koeficientus nekilnojamojo turto pozicijoms, reikalauti sustiprinti nuosavų lėšų dydį, jų kokybę tokiu būdu, kad patirtus nuostolius finansų įstaigaos galėtų padengti nuosavomis lėšomis.

Pasak V. Mačerauskienės, siūlomos įstatymų pataisos turėtų įsigalioti iš karto po jų priėmimo Seime.

„Pereinamojo laikotarpiu nenumatome, faktiškai, šie reikalavimai jau turėtų galioti šiuo metu. Su reikalavimais susijęs (Europos Parlamento ir Tarybos – BNS) reglamentas, kuris yra tiesioginio taikymo teisės aktas, jau galioja nuo sausio 1 dienos, o dabar mes įstatymus ketinama pataisyti pagal ES direktyvos reikalavimus“, – sakė V. Mačerauskienė.

Bazelio bankų priežiūros komitetas naujų kredito įstaigų ir investicinių įmonių riziką ribojančių reikalavimų paketą („Bazelis 3“) patvirtino 2010-11 metais.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »