Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

Publikuota: 2017 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.

 „Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.

2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.

Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).

Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.

Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Išleidžiama moneta, skirta A. J. Greimo 100-osioms gimimo metinėms

Lietuvos bankas paskelbė išleidžiantis naują kolekcinę sidabro monetą, skirtą pasaulinio lygio mokslininko, semiotikos darbų autoriaus Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms. skaityti »

Mokėjimo terminalų rinkos prognozės 2020-iesiems

Per penkerius metus mokėjimo terminalų skaičius pasaulyje turėtų išaugti dvigubai. skaityti »

„Visa“ plečia atsiskaitymą QR kodais

„Visa“ pranešė, kad netrukus QR kodais bus galima atlikti finansines operacijas Egipte, Indonezijoje, Kazachstane, Nigerijoje Pakistane ir Vietname. skaityti »

Šiaulių banko grupės uždirbo rekordinį pelną

2016 metais Šiaulių banko grupė uždirbo 43,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – tai 83 proc. daugiau nei 2015 metais. skaityti »

SWIFT įdiegė naują traptautinių mokėjimų sistemą be „blokchain“

Įdiegdama naują sistemą, SWIFT siekia modernizuoti tarptautinius mokėjimus, padaryti pinigų pervedimą pigesnį ir greitesnį. skaityti »

80 proc. naujų įmonių sąskaitas atidaro internetu

„Danske Bank“ duomenimis, praėjusiais metais 7 iš 10 naujų įmonių buvo įregistruotos internetu. skaityti »

Lietuvos bankas veiks ne tik kaip reiklus reguliuotojas, bet ir kaip prižiūrimų rinkos dalyvių partneris

Absoliuti dauguma Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių pripažįsta, kad centrinio banko priežiūra yra veiksminga, o respondentai aukštai vertina priežiūros darbuotojų kompetenciją ir elgesį. skaityti »

Už drabužius bus galima susimokėti per veidrodį

„eBay“ gamintojai sukūrė bekontaktį veidrodį „Oak Mirror“, per kurį galima susimokėti neišeinant iš parduotuvės matavimosi kabinos. skaityti »

„Blockchain“ ir biometrijos projektas – patogiam naudojimuisi bankinėmis paslaugomis

Kovo mėnesį Taline vyksiančioje konferencijoje „Blockchain & Bitcoin Conference Tallinn“ bus pristatytas naujas projektas „Humaniq“. skaityti »

Anglijoje galima atsiskaityti balso komandomis

Didžiosios Britanijos bankas „Santander“ pirmasis šalyje įgyvendino atsiskaitymus, patvirtinant tapatybę balso atpažinimo technologija. skaityti »