Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

Publikuota: 2017 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.

 „Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.

2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.

Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).

Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.

Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Biometrijos būdai mokėjimo operacijoms atlikti

28 proc. 25–34 m. JAV, Didžiosios Britanijos ir Australijos gyventojų jau įgyvendina atsiskaitymus naudodamiesi biometrijos technologijomis: pirštų atspaudų, rainelės ir venų skenavimo atpažinimu. skaityti »

Lietuvoje nukalta „porcelianinė“ latviška moneta

Latvijos bankas išleido unikalios formos sidabrinę kolekcinę monetą „Baltars. Porcelianas“. skaityti »

Įsigyti prekes bus galima per virtualiosios realybės akinius

Užsidėjus „Alibaba“ virtualiosios realybės akinius „Buy+“, bus galima elektroninėje parduotuvėje virtualiai paliesti patikusias prekes ir jas įsigyti. skaityti »

Vasaros olimpinėse žaidynėse – bekontakčiai atsiskaitymo būdai

Vasaros olimpinių žaidynių dalyviai gali išbandyti šiuolaikiškas atsiskaitymo priemones, kurias pasiūlė pagrindinė žaidynių rėmėja „Visa“. skaityti »

„Global Finance“: SEB interneto bankas – geriausias Lietuvoje

Tarptautinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ SEB interneto banką įmonėms ir privatiems klientams pripažino geriausiu Lietuvoje. skaityti »

S. Kropas. Kartais jokio reguliavimo geriau nei per didelis reguliavimas?

Būkime pakankamai drąsūs nereguliuoti – taikliai pastebėjo dabar jau buvęs Europos Komisijos komisaras J. Hill, atsakingas už finansų sektorių. Sukurti aibę taisyklių, baksnoti pirštu į jas ir viską grįsti pernelyg detaliu reglamentavimu, ko gero, vienas lengvesnių kelių. skaityti »

Pradėta vieša konsultacija dėl būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio ir jo kainos ribos nustatymo

Lietuvos bankas pradėjo viešą konsultaciją dėl mokėjimo paslaugų, kurių kaina bus ribojama, krepšelio sudėties ir jo galimos didžiausios kainos nustatymo metodikos. skaityti »

„Wincor Nixdorf“: įsibėgėjanti restruktūrizacija ir didėjančios pardavimo apimtys

Pirmieji devyni finansinių metų mėnesiai Vokietijos bankinių technologijų kompanijai „Wincor Nixdorf“ buvo sėkmingi. Įsibėgėjo bendrovės restruktūrizacijos programa, augo pardavimo apimtys. skaityti »

„Visa“ atidarys biurą Silicio slėnyje

Planuojama, kad Silicio slėnyje bus bendrovės „Visa“ įkurtas verslo informacijos analizės bei duomenų apsaugos tyrimo centras. skaityti »

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo padidėjusį euro zonos bankų sistemos atsparumą

Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad, remiantis ES mastu atlikto bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, euro zonos bankų atsparumas padidėjo ir bendri priežiūriniai reikalavimai dėl kapitalo, palyginti su 2015 m., iš esmės nesikeis. skaityti »