2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.
2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.
„Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.
2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.
Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).
Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.
Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.