Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

Publikuota: 2017 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.

 „Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.

2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.

Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).

Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.

Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Pusė mokėjimo terminalų taps mobilūs

Prognozuojama, kad 2019 m. 46 proc. visų mokėjimo terminalų taps mobilūs. skaityti »

„Wincor Nixdorf“ lyderiauja bankomatų programinės įrangos rinkoje

„Wincor Nixdorf“ tebeužima lyderio poziciją programinės įrangos, pritaikytos įvairių gamintojų bankomatams, rinkoje Europoje ir Lotynų Amerikoje, o nuo 2013 m. įsitvirtino pirmojoje vietoje ir Šiaurės Amerikoje. skaityti »

DNB banko grupės Lietuvoje 2016 m. pirmojo ketvirčio veiklos rezultatas

Didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausanti DNB banko grupė Lietuvoje per pirmuosius tris 2016 m. mėnesius uždirbo 9,4 mln. eurų pelno iki vertės sumažėjimo, atidėjinių išlaidų ir mokesčių. Tai yra 25 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu (7,6 mln. eurų). skaityti »

Išrinkta geriausia 2015 metų kupiūra

Geriausia 2015 metų kupiūra pripažintas 5-ių Naujosios Zelandijos dolerių banknotas, kuriame vaizduojamas Everesto užkariautojas Edmundas Hillari. skaityti »

Skelbiami SEB banko grupės Lietuvoje 2016 metų pirmo ketvirčio veiklos rezultatai

Preliminariais duomenimis, per 2016 metų pirmą ketvirtį AB SEB bankas uždirbo 12,5 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 11,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. skaityti »

Europoje bus atidaryta pirmoji licencijuota „Bitcoin“ birža

Viena iš stambiausių „Bitcoin“ biržų pasaulyje „Bitstamp“ gavo mokėjimo įstaigos statusą, leidžiantį jai veikti 28-iose Europos Sąjungos šalyse. skaityti »

Bekontakčiai mokėjimai diegiami į didelius ekranus

Mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico Group“ įsigijo jauną bendrovę „Think&Go“ ir jos NFC pagrindu sukurtą technologiją „Screen commerce“, pritaikytą dideliems skaitmeniniams ekranams. skaityti »

Azerbaidžano bankas įdiegė bekontaktes mokėjimo korteles

Azerbaidžano bankas „Kapital Bank“ pasiūlė savo klientams bekontakčių mokėjimų korteles „MasterCard“, veikiančias „PayPass“ technologijos pagrindu. skaityti »

Sukurta programėlė, sąskaitas apmokanti pagal nuotrauką

Pradedančioji bendrovė „Plastiq“ sukūrė programėlę, skirtą „iPhone“, kuri leidžia JAV ir Kanados gyventojams apmokėti sąskaitas jas tiesiog fotografuojant. skaityti »

Londono rajonas Brikstonas turi savo valiutą

Londono rajone Brikstone pastatytas bankomatas, išduodantis vadinamąjį brikstoniškąjį svarą. skaityti »