Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

Publikuota: 2017 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.

 „Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.

2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.

Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).

Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.

Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„Blockchain“ sistemas testavo 40 bankų

Manoma, kad netolimoje ateityje bankai pradės taikyti virtualiųjų valiutų technologijas. Konsorciumas R3, plėtojantis registrų technologijas, baigė testuoti penkis decentralizuotos viešosios finansinių operacijų sistemos „Blockchain“ tipus. skaityti »

Bitkoinai – dvi skirtingos tos pačios monetos pusės

Susidomėjimas bitkoinais tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje auga. Mūsų šalyje bitkoinų naudojimo plėtrą skatina ne tik į šį verslą įsitraukę privatūs asmenys, bet ir viešojo sektoriaus atstovai. skaityti »

Siūloma reguliuoti bankų galimybes reikalauti laidavimo iš fizinių asmenų už paskolas

Įvertinęs paplitusią komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų praktiką reikalauti, kad verslo paskola būtų laiduojama jas gaunančios įmonės savininkų ar kitų fizinių asmenų. skaityti »

„MasterCard“ kurti naujų mokėjimo tipų kviečiasi dizainerius

Mokėjimo sistemų kūrėja „MasterCard“ pasikvietė bendradarbiauti dizaino profesijos studentus, kad šie padėtų sukurti naujo tipo mokėjimo įrenginius be mokėjimo kortelių ir išmaniųjų telefonų. skaityti »

Nuo šiol Lietuvos ir kitų euro zonos šalių bankų sektorių rodikliai palyginami paprasčiau

Neseniai paleista Europos centrinio banko (ECB) platforma „Bankų skiltis“ (Banks‘ Corner), kurioje galima matyti euro zonos šalių bankų sektorių statistiką ir palyginti ją tarpusavyje. skaityti »

Ateityje atsiskaitysime išmaniaisiais laikrodžiais ir drabužiais

Kompanija „MasterCard“ prognozuoja, kad atsiskaitymų per dėvimuosius įrenginius apimtis 2020 m. sudarys 500 mlrd. JAV dolerių. skaityti »

SEB banko privačiosios bankininkystės paslaugas įvertino žurnalas „Euromoney“

Jau ketvirtą kartą įtakingas tarptautinis kapitalo ir finansų rinkas analizuojantis leidinys „Euromoney“ įvertino SEB banko teikiamas privačiosios bankininkystės paslaugas. skaityti »

Didžiojoje Britanijoje – mokėjimai asmenuke

Didžiosios Britanijos gyventojai jau gali atlikti mokėjimus be įprastų slaptažodžių ir PIN kodų. skaityti »

Eurų banknotų siunta saugiai pasiekė Lietuvos banko pinigų saugyklas

Vasario 18 dieną iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto į Lietuvos banko saugyklas atgabenta eurų banknotų siunta. Ji su policijos palyda saugiai atgabenta į Lietuvos banko saugyklas. skaityti »

Ilgiausiai dirbantys pasaulio bankai

Seniausiam tebeveikiančiam pasaulio bankui šiemet suėjo 544 m. Pateikiame seniausių bankų sąrašą. skaityti »