Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

Publikuota: 2017 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.

 „Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.

2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.

Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).

Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.

Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Finansų sektoriui skirtų technologijų rinkos prognozės 2016 m.

„FinTech“ ekspertas Paskalis Buvje surašė drąsias 2016 metų finansinių technologijų prognozes. skaityti »

ES pradėjo veikti bendras bankų sanacijos mechanizmas

Nuo šių metų Europos Sąjungoje (ES) pradėjo veikti vienas bendras bankų sanacijos mechanizmas (angl. Single Resolution Mechanism, SRM). skaityti »

Bankas „Belgazprombank“ Baltarusijoje įgyvendino interneto pervedimus

Baltarusijos bankas „Belgazprombank“ įgyvendino galimybę pervesti pinigus per internetą iš bet kurio Baltarusijos banko. skaityti »

Paskelbti reikšmingiausi Latvijos bankai

Latvijos finansų rinką reguliuojanti komisija paskelbė šešis sistemiškai reikšmingiausius šalies bankus. skaityti »

„Bitcoin“ kaina rekordiškai augs

Ekspertai prognozuoja, kad 2016 m. virtualiosios valiutos „Bitcoin“ kaina rekordiškai išaugs. Pagrindinė to priežastis – tai, kad dvigubai sumažės naujų „Bitcoin“ vienetų. skaityti »

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal el. mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose. skaityti »

10 pagrindinių įvykių mobiliųjų mokėjimų rinkoje

2015 metų pradžioje kompanijos „Apple“ generalinis direktorius Timas Kukas pareiškė, kad šie metai taps „Apple Pay“ metais. skaityti »

Nemokamai litus į eurus Vilniuje ir Kaune toliau keis Lietuvos bankas

Nuo 2016 sausio 1 d. litų banknotus ir monetas į eurus neribotą laiką ir nemokamai galima pasikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2 ir Žirmūnų g. 151) ir Kaune (Maironio g. 25). skaityti »

Baltarusijos bankai sausį–lapkritį augo 28 proc.

Baltarusijos komercinių bankų turtas, jį skaičiuojant nuvertėjančia nacionaline valiuta, per 11 šių metų mėnesių padidėjo 27,7 proc. iki 615,155 trln. rublių, pranešė centrinis bankas. skaityti »

Dėl SEPA diegimo galimi laikini duomenų apie sumokėtus mokesčius atvaizdavimo netikslumai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad nuo sausio 1-osios Lietuvos bankai jungiasi į mažmeninių mokėjimų sistemą, kuri atitinka bendros mokėjimų eurais erdvės reikalavimus (SEPA). skaityti »