Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

Publikuota: 2017 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.

 „Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.

2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.

Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).

Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.

Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mobilioji bankininkystė populiariausia Afrikoje

Pasaulinio banko duomenimis, daugiausia mobiliąja bankininkyste naudojamasi Afrikos šalyse. Paskelbtame dešimtuke aukščiausias vietas užima net šešios Afrikos šalys. skaityti »

SEB Baltijos šalių vadovu paskirtas Riho Untas

Švedijos SEB grupės, Lietuvoje valdančios didžiausią komercinį šalies SEB banką, Baltijos šalių vadovu paskirtas banko Baltijos šalių tarnybos verslo bankininkystės vadovas Riho Untas. skaityti »

„MasterCard“ kurs sukneles su atsiskaitymo priemonėmis

„MasterCard“ kuria drabužius su piniginėmis – įsiūtomis mikroschemomis. skaityti »

Apklausa: bankai numato didinti skolinimą verslui ir gyventojams

Komercinių bankų vertinimu, gyventojų ir daugumos ekonominių veiklų įmonių finansinė būklė gerėja – bankai numato nuosaikiai didinti paskolų portfelius, rodo Lietuvos banko inicijuota bankų apklausa. skaityti »

„Bitcoin“ vertė auga, bet valiuta neturi ateities?

Virtualiosios valiutos „Bitcoin“ kursas lapkričio 4 d. pasiekė aukščiausią vertę šiais metais – jis pasiekė 490 dolerių. skaityti »

Patarimai įmonėms: kaip įmokėti į sąskaitą grynuosius pinigus arba juos išgryninti

Tarp laiko ir pinigų tikrai galime dėti lygybės ženklą – tą pasakys kiekvienas įmonės vadovas. Pateikiame trumpą atmintinę, kuri padės apsispręsti, kaip pigiausia ir greičiausia įmokėti grynuosius pinigus į įmonės sąskaitą arba pasiimti grynųjų pinigų. skaityti »

Bankams – daugiau laiko įgyvendinti saugesnius mokėjimus internete

Lietuvos bankai iki 2016 metų balandžio 1 dienos turės papildyti šiuo metu internetinėje bankininkystėje naudojamas slaptažodžių kodų korteles saugesnėmis elektroninės atpažinties priemonėmis arba jas pakeisti. skaityti »

„Visa“ ketina pirkti „Visa Europe“ už 22 mlrd. dol.

Amerikiečių kompanija „Visa Inc.“ aktyviai tariasi dėl mokėjimo sistemos „Visa Europe“ įsigijimo už 22 mlrd. JAV dolerių. skaityti »

„MasterCard“ suteiks daiktams mokėjimo funkciją

Kompanija „MasterCard“ pradeda įgyvendinti programą, kurios tikslas – kartu su partneriais mokėjimo funkciją įdiegti į kuo daugiau skirtingų daiktų – pradedant rankinėmis, baigiant papuošalais. skaityti »

Pasaulio banko reitinge Lietuva pakilo viena pozicija

Naujausiame Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2016“ Lietuva šiemet atiteko 20 vieta iš 189 šalių - viena pozicija aukščiau nei praėjusių metų reitinge. skaityti »