Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

Publikuota: 2017 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.

 „Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.

2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.

Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).

Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.

Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bankų klientai didžiąją dalį prieš euro įvedimą įneštų lėšų laiko sąskaitose

Pirmąjį šių metų ketvirtį bankų sektoriaus turtas ir indėliai mažėjo. Tai lėmė su euro įvedimu susiję pokyčiai. Euras taip pat mažino bankų pajamas iš paslaugų ir komisinių, o nuosaikų sektoriaus pelno augimą iš esmės lėmė techninės priežastys. Paskolų portfelis ūgtelėjo nuosaikiai. skaityti »

Lietuvos bankas ir Kinijos bankų reguliavimo komisija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą

Lietuvos bankas nuosekliai plėtoja ryšius su Kinijos finansų sektoriaus priežiūros institucijomis ir Vilniuje pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Kinijos bankų reguliavimo komisija, kad galėtų keistis priežiūrai skirta informacija ir bendradarbiauti bankų priežiūros srityje. skaityti »

„MasterCard“ atidaro skubių pervedimų tarnybą

„MasterCard“ paskelbė, kad atidaro operatyvių pervedimų tarnybą „MasterCard Send“, kuri sieks, kad būtų galima skubiai pervesti pinigus bet kurioje pasaulio vietoje. skaityti »

Ekonomika šiemet augs lėčiau, o gyventojų perkamoji galia didės

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet dėl prastesnės eksportuotojų padėties šalies bendrasis vidaus produktas augs 2 proc. Anksčiau prognozuota, kad augimas sudarys 2,7 proc. Numatoma, kad kitąmet ūkio plėtra paspartės iki 3,4 proc. (ankstesnė prognozė – 3,5 %). skaityti »

Biometrija – prieigai prie finansinių paslaugų

Remiantis naujausio agentūros „Goode Intelligence“ tyrimo duomenimis, jau 2017 metais pagrindinis prieigos prie įvairių finansinių paslaugų būdas bus pagrįstas biometrinėmis technologijomis. skaityti »

Aktyvesni atsiskaitymai elektroninėmis mokėjimo priemonėmis gyventojų išlaidų nepadidins

Finansų ministerija teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, mažinti bankų įkainius už paslaugas. skaityti »

Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 5 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą literatūrai

Birželio 11 d., ketvirtadienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 5 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą literatūrai (iš serijos „Lietuvos kultūra“). skaityti »

Gyventojai finansus vis dažniau tvarko mobiliaisiais įrenginiais

SEB banko duomenys rodo, kad per pirmą šių metų ketvirtį gyventojai daugiau negu 1,1 mln. kartų prie interneto banko jungėsi naudodamiesi išmaniaisiais telefonais ar planšetėmis – tai beveik penktadaliu daugiau negu paskutinį 2014 metų ketvirtį. skaityti »

Bankų apklausa: gyventojų ir gamybos įmonių galimybės pasiskolinti gerėja

Komerciniai bankai iš esmės gerai vertina namų ūkių ir daugelio verslo sektorių įmonių finansinę būklę ir prognozuoja, kad ateityje gyventojai ir kai kurių sektorių įmonės iš bankų galės lengviau pasiskolinti. skaityti »

Kinijoje pristatytas bankomatas, atpažįstantis žmonių veidus

Kinijos technologijų kompanija „Tzekwan“ kartu su Tsinghua universitetu pristatė pirmąjį pasaulyje biometrinį bankomatą, kuriame naudojama veidų atpažinimo technologija. skaityti »