Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

Publikuota: 2017 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.

 „Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.

2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.

Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).

Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.

Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Pirmąjį ketvirtį „MasterCard“ pelnas išaugo

Tarptautinės mokėjimo sistemos „MasterCard“ grynasis pelnas pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 17 proc. skaityti »

Nacionalinis Baltarusijos bankas kuria tarpbankinę sistemą klientų identifikacijai

Nacionalinis Baltarusijos bankas kuria naują identifikacijos sistemą, kuri leistų klientui apsilankius viename banke vėliau atlikti įvairias finansines operacijas bet kurioje kitoje finansinėje įstaigoje. skaityti »

Iš bankomatų vagiami pinigai bus sugadinti nenuplaunamu rašalu

„SEB banka“ Latvijoje į bankomatus įdiegė naują apsaugos priemonę – nenuplaunamas rašalo kasetes. skaityti »

SEB banko pelnas šiemet augo

Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 18,4 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 12,2 proc. daugiau nei 2014-ųjų sausio–kovo mėnesiais, kai banko pelnas buvo 16 mln. eurų. skaityti »

Mobilioji bankininkystė išgelbės skurstančiuosius?

Pasaulyje 2,5 mlrd. žmonių neturi priėjimo prie įprasto banko, tačiau 1 mlrd. iš jų turi mobilųjį telefoną, kuriuo naudodamiesi gali atlikti finansines operacijas. skaityti »

Dešimtasis Lietuvos bankų asociacijos narys – Lietuvos centrinė kredito unija

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai vienbalsiai pritarė didesnę dalį kredito unijų vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narystei iki šiol tik bankus jungusioje organizacijoje. LCKU tapo dešimtuoju LBA nariu. skaityti »

Baltarusijos bankai fiksuoja augimą

2014 metų duomenimis, didžiausią aktyvų augimo tempą tarp Baltarusijos komercinių bankų demonstravo „Eurotorginvestbank“. skaityti »

Bankai turės suformuoti papildomas atsargas

Lietuvos komerciniai bankai, Centrinė kredito unija ir finansų maklerio įmonės turės sudaryti papildomus kapitalo rezervus, būtinus finansų sistemai apsaugoti. Dabar jie turi vykdyti minimalaus 8 proc. kapitalo reikalavimą. skaityti »

„Metų žmogus“ Baltarusijoje – banko „Belgazprombank“ valdybos pirmininkas

Š. m. kovo 27 dieną Minske, „Dipservice Hall“ salėje, vyko Korporatyvinės socialinės atsakomybės premijų įteikimo ceremonija. skaityti »

Su apskaitos programų kūrėjais aptarti techninių sąsajų tarp įmonių ir bankų pokyčiai

Kad pereitų prie SEPA mokėjimų, reikšminga dalis Lietuvos įmonių turės pritaikyti savo apskaitos programas naujiems duomenų apsikeitimo su internetinės bankininkystės sistemomis formatams. skaityti »