Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

Publikuota: 2017 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.

 „Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.

2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.

Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).

Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.

Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„Microsoft“ ir „Pay-Me“ išleido naują kortelių skaitytuvą

Naujasis „Pay-Me 2.0“ skaitytuvas jungiasi per „Bluetooth“ jungtį, todėl juo galima naudotis turint planšetinį kompiuterį ar išmanųjį telefoną. skaityti »

Euro įvedimas paskatino gyventojus lėšas laikyti bankuose

Būsimas euro įvedimas Lietuvos gyventojus paskatino santaupas kaupti indėliuose, teigia didžiausio komercinio Lietuvos SEB banko šeimos finansų ekspertė. skaityti »

Bankai sėkmingai įveikė 2014 m. iššūkius

Šalies bankų sistemos turtas praėjusiais metais augo sparčiau, padidėjo būsto paskolų portfelis. Visus metus fiksuotas indėlių augimas itin paspartėjo metų pabaigoje, kai į bankus prieš euro įvedimą plūstelėjo grynieji pinigai. skaityti »

Daugėja mobiliųjų mokėjimų naudotojų

Mobiliųjų operatorių ir tiekėjų asociacija pristatė mobiliųjų mokėjimų ir elektroninės komercijos prognozę 2018-iesiems. skaityti »

Lietuvos bankas pradeda kiekybiškai skatinti ekonomiką

Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) ir kitais Eurosistemos šalių centriniais bankais nuo kovo 9 d. pradeda vykdyti išplėstinę turto pirkimo programą. skaityti »

Europos šalių bankų asociacijos pradeda naują iniciatyvą – Europos pinigų savaitę

Europos bankų federacija (EBF) siekdama didinti informacijos sklaidą apie finansinį raštingumą tarp moksleivių ir studentų šiais metais startuoja su nauja iniciatyva – Europos pinigų savaite, kuri vyks visoje Europoje kovo 9-13 dienomis. skaityti »

Lietuvos bankas pristatys Nepriklausomybės 25-mečiui skirtas kolekcines monetas

Kovo 10 d., antradienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 5 ir 20 eurų kolekcines monetas, skirtas Lietuvos nepriklausomybės 25-mečiui (iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“). skaityti »

Lietuvos Respublikos centrinis bankas mini 25-metį

Kovo 1 d. sukanka 25 metai, kai įsteigtas Lietuvos bankas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje jis nurodytas tarp pagrindinių valstybės institucijų. Tai Lietuvos Respublikos centrinis bankas, tęsiantis jau tarpukariu veikusio šalies centrinio banko tradicijas. skaityti »

SEB banko vertybinių popierių saugojimo paslaugos – geriausios Lietuvoje

Tarptautinis finansų ir turto valdymo žurnalas „Global Investor“ SEB banką antrus metus iš eilės išrinko geriausiu vertybinių popierių saugotoju Lietuvoje. Tokio paties pripažinimo sulaukė ir SEB bankai Estijoje, Latvijoje ir Švedijoje. skaityti »

Daiktų internetas padės bankams susigrąžinti klientų pasitikėjimą

Kompanijos „Cisco“ atlikta apklausa parodė, kad net 43 proc. bankų klientų mano, jog bankas nesupranta individualių jų poreikių. Spręsti šią problemą padėti bankams gali daiktų internetas (angl. Internet of Everything). skaityti »