Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

Publikuota: 2017 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.

 „Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.

2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.

Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).

Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.

Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Vokietijoje pristatytas naujasis 20 eurų banknotas

Vasario 24 d. Frankfurne, Europos centriniame banke (ECB), vykusiame renginyje ECB pirmininkas Mario Draghi pristatė naująjį 20 eurų banknotą ir pranešė, kad apyvartoje šis banknotas pasirodys 2015 m. lapkričio 25 d. skaityti »

„Gemalto“: jaunimo susidomėjimas mobiliąja bankininkyste auga

Kompanijos „Gemalto“ atlikto tyrimo duomenimis, jaunų žmonių (nuo 16 iki 24 m.), besinaudojančių mobiliosios bankininkystės paslaugomis, skaičius ženkliai išaugo Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Brazilijoje, Meksikoje ir Singapūre. skaityti »

„MasterCard“ skelbia bekontakčių mokėjimų skaičiaus augimą

2014 metų pabaigoje bekontakčių mokėjimų skaičius Europoje, palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu, išaugo 174 proc. skaityti »

Didžiojoje Britanijoje kuriamas bendras finansinių paslaugų standartas

Didžiojoje Britanijoje siūloma naudoti atvirą programavimo sąsają API, per kurią įmonės galės gauti atvirus vartotojų duomenis ir atsižvelgdamos į tai kurti jiems naudingas paslaugas. skaityti »

„Oracle“ pristatė debesų kompiuterija paremtą sprendimą bankams

Sausio pabaigoje Niujorke vykusiame renginyje „CloudWorld“ kompanija „Oracle“ pristatė naują paslaugą, pavadintą „Oracle Financial Services Cloud“. skaityti »

Gyventojai vis dažniau sąskaitas pildo naudodamiesi bankomatais

SEB banko duomenimis, pernai grynuosius pinigus priimančiais bankomatais naudotasi 40 proc. dažniau negu 2013 metais. Gyventojai ir įmonės, naudodamiesi jais, lėšas į savo sąskaitas SEB banke įmokėjo 1,3 mln. kartų, t. y. daugiau negu 3,5 tūkst. kartų kasdien. skaityti »

Lietuvos bankas finansinį turtą valdys lanksčiau ir plačiau išskaidys investicijų riziką

Nuo 2015 m. eurui tapus oficialia Lietuvos valiuta ir nustojus galioti valiutų valdybos mechanizmui, reikšmingai sumažėjo poreikis nuolat turėti daug itin likvidaus finansinio turto. skaityti »

Didžiojoje Britanijoje užfiksuotas grynųjų pinigų išėmimo rekordas

2014 metų gruodžio 24-oji tapo ypatinga diena Didžiosios Britanijos bankomatų sektoriuje. Palyginti su 2013 metais, 2014 metų gruodžio 24-ąją šalyje išgrynintų pinigų suma išaugo 22 proc. ir sudarė 662 mln. svarų sterlingų. skaityti »

Lietuvos bankas pradeda diskusiją dėl efektyvesnio grynųjų pinigų tvarkymo šalyje

Lietuvos bankas, siekdamas grynųjų pinigų tvarkymo sistemą padaryti efektyvesnę, parengė pasiūlymus, kaip optimizuoti grynųjų pinigų tvarkymą. Jie pateikti viešai diskusijai skirtame dokumente „Grynųjų pinigų pasiūlos sistemos pertvarka“. skaityti »

Skelbiami SEB banko grupės 2014 m. veiklos rezultatai

Preliminariais duomenimis, 2014 metais AB SEB bankas uždirbo 65,3 mln. eurų (225,6 mln. litų), o AB SEB banko grupė – 72,4 mln. eurų (249,9 mln. litų) neaudituoto grynojo pelno. skaityti »