Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

Publikuota: 2017 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.

 „Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.

2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.

Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).

Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.

Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo sistemų modernizavimas – bankų 2015 metų prioritetas

Daugiau nei du trečdaliai bankų šiemet planuoja modernizuoti savo mokėjimo sistemas. skaityti »

Japonijos „Mizuho Bank“ visiškai atsisako popierinių dokumentų

Japonijos finansų grupei „Mizuho“ priklausantis bankas „Mizuho Bank“ savo darbe nusprendė visiškai atsisakyti popierinių dokumentų. skaityti »

Vis daugiau britų pirmenybę teikia mobiliesiems mokėjimams

44 proc. Didžiosios Britanijos bankų klientų norėtų pakeisti juos aptarnaujančią finansų organizaciją, jei ji negalėtų pasiūlyti galimybės atlikti operacijas mobiliaisiais telefonais. skaityti »

Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi

Lietuvai įstojus į euro zoną, Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi ir kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) bei kitų euro zonos šalių centriniais bankais dalyvaus priimant sprendimus dėl euro zonos pinigų politikos nustatymo ir įgyvendinimo, ECB oficialiųjų užsienio atsargų valdymo, euro zonos bankų priežiūros vykdymo ir kitais svarbiausiais finansiniais klausimais. skaityti »

SWIFT kuria naują mokėjimų platformą Australijai

Tarpbankinė informacijos perdavimo ir mokėjimų sistema SWIFT kuria naują mokėjimo platformą Australijos bankiniam sektoriui. skaityti »

Lietuvos bankas surinko 39 mlrd. perteklinių litų

Lietuvos bankas šiemet iš bankų balansų „susiurbė“ daugiau nei 38,6 mlrd. litų perteklinių litų ir teigia esąs patenkintas šios operacijos rezultatais. skaityti »

SEB bankas informaciją apie teikiamas paslaugas įvedant eurą skelbs specialiame tinklaraštyje

Įvedant eurą, nuo gruodžio 31 d. ryto iki sausio 1 d. vakaro SEB bankas realiuoju laiku skelbs informaciją apie tuo metu teikiamas paslaugas ir valiutos konversiją. skaityti »

Apklausa: gyventojai rečiau atsiskaito grynaisiais pinigais – juos keičia mokėjimai negrynaisiais

Grynųjų pinigų svarba atliekant kasdienius atsiskaitymus mažėja – atlikdami pervedimus gyventojai dažniau naudojasi internetu, daugėja pirkėjų prekybos vietoje už mažesnės vertės pirkinius atsiskaitančių kortelėmis. skaityti »

SEB bankas: įvedus eurą gyventojai dažniau mokės banko kortele

Valiutos pakeitimas Lietuvoje turės teigiamą įtaką atsiskaitymams mokėjimo kortelėmis – jomis bus atsiskaitoma gerokai dažniau. skaityti »

Numizmatines vertybes Lietuvos bankas pradeda pardavinėti interneto aukcionuose

Šią savaitę, gruodžio 18-ąją, ketvirtadienį, Lietuvos bankas pirmą kartą numizmatams pasiūlys vertingų monetų ir jų rinkinių įsigyti elektroniniuose aukcionuose. skaityti »