Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

Publikuota: 2017 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.

 „Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.

2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.

Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).

Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.

Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Pradėjo veikti pirmieji eurus priimantys SEB banko bankomatai

Vilniuje pradėjo veikti du bandomieji eurus priimantys ir išmokantys SEB banko bankomatai. skaityti »

Mokėjimai litais paskutinę šių metų dieną bus vykdomi trumpiau

Paskutinę šių metų dieną, gruodžio 31-ąją, mokėjimai tarp bankų litais bus galimi tik iki 13 val., nes tuo laiku bus sustabdytas mokėjimų vykdymas Lietuvos banko mokėjimo sistemose, kuriomis naudojasi bankai. skaityti »

Bankų apklausa: paskolų kokybė gerėja, tikimasi nuosaikaus paskolų portfelio augimo

Lietuvos banko apklausti komerciniai bankai teigia, kad didelė konkurencija ir likvidumas skatina švelninti paskolų sąlygas verslui, o paskolų portfelio kokybė gerėja. Prognozuojama, kad bendras paskolų portfelis kitąmet nuosaikiai augs. skaityti »

SEB išrinktas geriausiu privačiosios bankininkystės banku Baltijos šalyse

Įtakingas tarptautinis pasaulio bankų veiklą analizuojantis žurnalas „The Banker“ SEB išrinko geriausiu privačiosios bankininkystės paslaugas teikiančiu banku Baltijos šalyse. skaityti »

Pagal Pasaulio banko „Doing Business 2015“ ataskaitą Lietuva užima 10 vietą tarp ES valstybių

Spalio 29 d. paskelbtame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2015“ Lietuva išlieka viena iš palankiausiai pagal verslo pradžią vertinamų šalių pasaulyje. skaityti »

SEB bankas: artėjant eurui mažės grynųjų pinigų

Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad šiuo metu grynųjų pinigų, palyginti su indėliais, Lietuvoje yra daugiau negu kitose Baltijos šalyse. skaityti »

Viešieji pirkimai Lietuvos banke – pagal tarptautinį vadybos sistemos standartą

Lietuvos banko viešųjų pirkimų organizavimas ir vykdymas pripažintas atitinkančiu tarptautinį vadybos sistemos standartą ISO 9001:2008. skaityti »

SEB bankas: telefoniniams sukčiams vis rečiau pavyksta išvilioti interneto banko duomenis

SEB banko statistika rodo, kad gyventojai tampa nebe tokie patiklūs ir gerokai rečiau patenka į telefoninių sukčių pinkles. skaityti »

Latvijos bankas NORVIK BANKA padidino įstatinį kapitalą

Latvijos komercinio banko NORVIK BANKA akcininkai, tęsdami banko plėtrą, priėmė sprendimą padidinti NORVIK BANKA įstatinį kapitalą. skaityti »

Lietuvos bankas investavo Kinijos kapitalo rinkoje

Gavęs Kinijos centrinio banko leidimą ir baigęs teisines investavimo į Kinijos kapitalo rinką pasiruošimo procedūras, Lietuvos bankas pirmą kartą nedidelę dalį užsienio atsargų investavo į Kinijos skolos vertybinius popierius. skaityti »