Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

Publikuota: 2017 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.

 „Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.

2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.

Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).

Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.

Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Valstybės turto valdymą perima Turto bankas

Turto bankas, prie kurio po reorganizacijos prijungtas Valstybės turto fondas, nuo trečiadienio rūpinasi valstybės turtu, pranešė Finansų ministerija. skaityti »

Lietuvos bankas pradeda skelbti ECB publikuotus orientacinius euro ir užsienio valiutų santykius

Siekdamas iš anksto gyventojus ir verslininkus supažindinti su informacijos apie užsienio valiutų kursus teikimo pokyčiais, Lietuvos bankas savo interneto svetainėje pradeda skelbti informaciją apie euro ir užsienio valiutų santykius. skaityti »

SEB – žaliausių pasaulio bankų dešimtuke

SEB pateko į žaliausių pasaulio bankų (angl. World‘s Greenest Banks) dešimtuką, kuriame užima 9 vietą – skelbia žurnalas „Bloomberg Markets“ savo sudarytame žaliausių pasaulio bankų reitinge. skaityti »

Kompanija „Gemalto“ pristato saugumo įrankį elektroninei bankininkystei

Pasaulinė skaitmeninių saugumo sprendimų tiekimo lyderė „Gemalto“ pristatė sprendimą „Ezio Armored Application“, leidžiantį bankams greitai paleisti saugias elektroninės bankininkystės programas bet kuriame kompiuteryje. skaityti »

Lietuvos bankui suteiktas makroprudencinės politikos mandatas

Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Lietuvos banko įstatymo pakeitimus, kuriais centriniam bankui suteikiama teisė vykdyti makroprudencinę politiką, sudaromos sąlygos efektyviau užkardyti makrolygio rizikas ir taip sustiprinti visos finansų sistemos stabilumą. skaityti »

SEB bankas: gyventojai drąsiau skolinosi

Bendras gyventojų paskolų portfelis antrą ketvirtį padidėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo būsto paskolų vertės didėjimas. skaityti »

Gyventojų lūkesčiai prastėja, tačiau finansinio turto statistikoje kol kas neatsispindi

Per pastaruosius kelerius metus šalies ekonominė padėtis pagerėjo. Leidimas šaliai įsivesti eurą nuo kitų metų – tarsi ekonomikos stiprumo ir stabilumo įvertinimas. skaityti »

Bankai didino paskolų ir indėlių portfelius

Šių metų antrąjį ketvirtį bankai nuosaikiai didino paskolų ir indėlių portfelius, pertvarkė veiklą ir didino veiklos efektyvumo rodiklius. skaityti »

„Danske Bank” leis gyventojams litus į sąskaitą įnešti nemokamai

Nuo rugsėjo visi dabartiniai ir nauji fiziniai „Danske Bank“ klientai gali nemokamai įnešti grynuosius pinigus litais į banko sąskaitą. skaityti »

Nemokamai grynuosius litus į eurus bus galima išsikeisti beveik 700 vietų visoje šalyje

Lietuvos banko valdyba patvirtino sąrašus bankų ir kredito unijų, kurie nemokamai keis grynuosius litus į eurus. skaityti »