Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

Publikuota: 2017 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.

 „Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.

2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.

Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).

Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.

Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bankas „CaixaBank“ siūlo klientams mokėjimo kortelę-apyrankę

Pirmą kartą Europoje Ispanijos bankas „CaixaBank“ į rinką išleido mokėjimo kortelės „Visa“ apyrankę, kuri leidžia naudotojams atlikti paprastus mokėjimus. skaityti »

Kinija pasiūlė alternatyvą Pasaulio bankui

Kaip pranešė „Financial Times”, Kinijos valdžia pasiūlė savo partneriams įkurti organizaciją, alternatyvią Pasaulio bankui. skaityti »

Įsigydami finansinių produktų derinių, vartotojai turėtų gauti daugiau informacijos

Su draudimo apsauga susijusius finansinių produktų derinius įsigyjantiems vartotojams turėtų būti pateikiama daugiau informacijos. skaityti »

Lietuvos banke steigiamas Tyrimų centras

Lietuvos bankas steigia Tyrimų centrą, jame bus įgyvendinamas Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje. skaityti »

Finansų sistema atspari sukrėtimams, tačiau potencialias rizikas būtina akylai stebėti

Lietuvos finansų sistema yra gerai pasirengusi atlaikyti nepalankius pokyčius, tačiau yra procesų, kuriems reikia padidinto budrumo, skelbiama Lietuvos banko naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje. skaityti »

Lietuvos bankas skatins atsiskaitymus negrynaisiais pinigais

Lietuvos bankas skatins atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, mažinant lėšų pervedimo įkainius ir dažninant pervedimus. skaityti »

SEB – stipriausių pasaulio bankų dešimtuke, skelbia „Bloomberg Markets“

Pasaulio finansų rinkų situaciją analizuojantis leidinys „Bloomberg Markets“ paskelbė 20-ties 2014 metų stipriausių pasaulio bankų sąrašą, kuriame devintą vietą užima SEB bankas Švedijoje. skaityti »

SEB banko klientai skolos vertybiniais popieriais antrinėje rinkoje galės prekiauti internetu

Atsižvelgdamas į didėjantį investuotojų poreikį ir norėdamas prisidėti skatinant šalies kapitalo rinkos augimą, SEB bankas didina investavimo internetu galimybes. skaityti »

Bendrovė „Wincor Nixdorf“ tobulina tiesioginės rinkodaros programinę įrangą

Bankinės įrangos gamintoja Vokietijos kompanija „Wincor Nixdorf“ pristato tiesioginės rinkodaros programinės įrangos „PC/E Direct Marketing“ atnaujintą versiją. skaityti »

Lietuvos banko užsakymu pradėtos kaldinti lietuviškos eurų monetos

Lietuviškas 1 euro monetas kaldinantį presą simboliškai įjungė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. skaityti »