Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

Publikuota: 2017 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.

 „Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.

2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.

Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).

Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.

Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Pradedamos kaldinti 1 euro lietuviškos monetos

Birželio 16-ąją Vilniuje, Lietuvos monetų kalykloje, pradedamos kaldinti 1 euro lietuviškos monetos. skaityti »

Lietuvoje ketinama įtvirtinti bankų riziką ribojančius „Bazelio 3“ reikalavimus

Į Lietuvos finansų sektorių reglamentuojančius teisės aktus ketinama perkelti Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintus naujus kredito įstaigų ir investicinių įmonių riziką ribojančius reikalavimus („Bazelis 3“ paketą). skaityti »

Bankams teikiant daugiau informacijos mokesčių inspektoriams, bus daugiau skaidrumo

Seimas svarsto siūlymą šalies bankus įpareigoti kartą per metus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti informaciją apie klientus ir jų finansines operacijas. skaityti »

Su mokėjimo kortele lietuviai vis dar skuba prie bankomato, estai atsiskaito vietoje

Estijoje 52 proc. visų mėnesio išlaidų sudaro atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis, o Lietuvoje šis rodiklis yra 31 proc., Latvijoje – 35 proc. visų mėnesio išlaidų. skaityti »

Lietuvos bankas nekeičia palūkanų normos už centriniame banke laikomas komercinių bankų lėšas

Lietuvos bankas komerciniams šalies bankams ir toliau taikys nulines palūkanų normas už Lietuvos banke laikomas privalomąsias atsargas litais. skaityti »

SEB bankas – geidžiamiausių darbdavių trejetuke jau dešimtmetį

SEB bankas jau dešimt metų iš eilės išlieka geidžiamiausiųjų šalies darbdavių trejetuke dienraščio „Verslo žinios“ ir karjeros portalo „cv.lt“ organizuojamuose rinkimuose. skaityti »

Latvijos bankas: Lietuvos narystė euro zonoje padidins Baltijos šalių investicinį patrauklumą

Lietuvos prisijungimas prie euro zonos padidins trijų Baltijos valstybių investicinį patrauklumą. skaityti »

Leidimas įsivesti eurą reiškia ir narystę Bankų sąjungoje

Lietuvos narystė euro zonoje reiškia ir šalies prisijungimą prie Europos Sąjungos bankų sąjungos, teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »

Baltijos valstybių centrinių bankų vadovai: Lietuvos prisijungimas prie euro zonos būtų naudingas visam regionui

Artėjant Europos institucijų sprendimo dėl Lietuvos pakvietimo įstoti į euro zoną priėmimui, Baltijos valstybių centrinių bankų vadovai teigia, kad įstojimas į euro zoną sustiprintų ne tik Lietuvą, bet ir visą Baltijos regioną. skaityti »

2014 m. pirmąjį ketvirtį bankai stiprino kapitalą, jų turtas beveik nekito

Nors bankai yra gerai kapitalizuoti, šių metų pradžioje daugelis bankų savo kapitalą dar labiau sustiprino 2013-aisiais uždirbtu pelnu. skaityti »