Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

Publikuota: 2017 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus taip pat teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino.

 „Šių metų pirmasis ketvirtis iš esmės atspindėjo bendras 2016 metų tendencijas, tiesa, matomas pagyvėjimas tarpusavio skolinimo platformų veikloje. Šis sektorius, dabar užimantis dešimtadalį vartojimo kreditų be užstato rinkos, sparčiai auga, o Lietuvos bankas atidžiai stebės, kad šių platformų operatoriai užtikrintų tinkamą ir investuotojų, ir besiskolinančiųjų vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.

2017 m. pirmąjį ketvirtį trisdešimt vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė 105 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 77 mln. Eur (atitinkamai 20,5 % ir 12,8 % mažiau nei 2016 m. paskutinį ketvirtį). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 15 proc., bet suma padidėjo 6,9 proc.

Ryškiausi pokyčiai siejami su tarpusavio skolinimo platformų veikla. Jos suteikė 1,8 tūkst. vartojimo kreditų, kurių bendra suma sudarė 3,9 mln. Eur, o prieš metus per atitinkamą ketvirtį suteikta 1,2 tūkst. vartojimo kreditų, kurių suma sudarė 1,7 mln. Eur. Ir norinčiųjų paskolinti, ir pasiskolinti per tarpusavio skolinimo platformas daugėjo tolygiai: šių metų kovo pabaigoje investuotojų skaičius sudarė 12,4 tūkst. (6,6 tūkst. daugiau nei prieš metus), o vartojimo kredito gavėjų skaičius – 6,5 tūkst. (3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus).

Vartojimo kredito davėjų paskolų portfeliuose pastebimai sumažėjo pradelstų vartojimo kreditų. Pavyzdžiui, 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgiau kaip 60 d. pradelstų vartojimo kreditų buvo 98,4 tūkst., o 2016 m. gruodžio 31 d. tokių kreditų buvo 118,1 tūkst. Tokį pradelstų vartojimo kreditų sumažėjimą per ketvirtį iš esmės lėmė nutrauktų vartojimo sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.

Brangiausia vartojimo kredito rūšimi ir toliau yra vartojimo kreditai be užstato (ir didesni, ir mažesni nei 290 Eur), tiesa, jų kaina ir toliau mažėja, o trukmė ilgėja. Pavyzdžiui, bendra jų kainos metinė norma per metus sumažėjo nuo 79,2 iki 65,8, o vidutinė palūkanų norma – nuo 45,6 iki 41,2 proc. O vidutinė šių kreditų trukmė pailgėjo trečdaliu, t. y. nuo 18 iki 24 mėn.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO 10-mečiui atminti – naujasis apyvartinių monetų rinkinys

Į apyvartą išleistas 2014 metų laidos Lietuvos Respublikos apyvartinių monetų numizmatinis rinkinys su atminimo ženklu, skirtu Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO 10-mečiui. skaityti »

Atnaujintas SEB interneto bankas dar labiau pritaikytas išmaniesiems įrenginiams

SEB pristato atnaujintą interneto banką, kuris dar geriau pritaikytas išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. skaityti »

Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą pristatomas Estijoje

Finansų viceministras Algimantas Rimkūnas lankėsi Estijos Respublikoje, kur, tęsdamas vizitus į euro zonos valstybes, pristatė Lietuvos pasirengimą siekiant įsivesti eurą. skaityti »

Lietuvos bankui suteikta kvota investicijoms į Kiniją

Lietuvos bankas pirmasis iš Europos centrinių bankų sistemos narių gavo kvalifikuoto užsienio institucinio investuotojo Kinijoje statusą. Mūsų šalies centriniam bankui taip pat suteikta kvota tiesioginėms investicijoms į Kinijos vertybinius popierius. skaityti »

Briuselyje pradedamos konsultacijos dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kovo 17–18 d. viešės Briuselyje, kur dalyvaus Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) posėdyje, taip pat susitiks su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju ir Belgijos nacionalinio banko vadovu. skaityti »

Gyventojams ir verslui – daugiau kaip milijonas pažintinių lietuviškų eurų monetų rinkinių

Lietuvos banko valdybos sprendimu visuomenei bus suteikta galimybė iš arti susipažinti su lietuviškomis eurų monetomis dar iki joms tampant visaverte atsiskaitymo priemone. skaityti »

Vytį ant lietuviškų eurų monetų palankiai vertina beveik 70 % gyventojų, ketvirtadalis nuomonės neturi

69 % respondentų palankiai vertina tai, kad ant lietuviškų eurų monetų nacionalinės pusės bus kaldinamas nacionalinis simbolis Vytis. skaityti »

Vaikų finansinio švietimo savaitę SEB bankas kviečia moksleivius gilinti finansų žinias ir atlikti testą internete

SEB bankas, dalyvaudamas šią savaitę vykstančiuose Vaikų finansinio švietimo savaitės renginiuose, kviečia moksleivius atlikti testą internete „Koks esi Piniginčius?“. skaityti »

SEB kviečia klientus padėti tobulinti banko paslaugų internetu svetainę

SEB bankas nuo šiol kvies klientus dalyvauti tobulinant banko paslaugas. skaityti »

„Global Finance“ pripažino „Halyk Finance“ geriausiu 2014 metų investiciniu banku Kazachstane

Tarptautinio leidinio „Global Finance“ tyrimo rezultatais (http://www.gfmag.com/), antrinė AB „Narodnyj Bank Kazachstana“ („Halyk Bank“) bendrovė „Halyk Finance“ pripažinta geriausiu 2014 metų investiciniu banku Kazachstane (angl. The Best Investment Bank in Kazakhstan 2014). skaityti »