Lietuvos bankas: bankai tikisi didėsiančios paskolų paklausos, įmonės neketina daug skolintis

Publikuota: 2011 m. gegužės 25 d. trečiadienis

Šalies bankai tikisi spartaus skolinimosi paklausos augimo, o įmonės didžiąją dalį veiklos išlaidų toliau ketina finansuoti vidiniais ištekliais. Atotrūkį tarp bankų ir įmonių prognozuojamos skolinimosi paklausos atskleidė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento atliktų naujausių bankų ir įmonių apklausų rezultatai

Apklausos duomenimis, pastarąjį pusmetį bankai pirmą kartą nuo 2006 metų pradžios sušvelnino skolinimo sąlygas.

Pasak LB Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininko Mindaugo Leikos, per ateinantį pusmetį (iki šių metų spalio mėnesio) dauguma šalies bankų toliau planuoja nuosaikiai švelninti skolinimo sąlygas bei tikisi gana sparčiai augsiančios skolinimosi paklausos. „Bankų vertinimu, suteiktų paskolų portfelis bendrąja verte šiais metais turėtų padidėti 4–5 procentais“, – sako M. Leika.

Pasak jo, didžiausią įtaką skolinimo sąlygoms darė sumažėjusios paskolų palūkanų maržos, administraciniai mokesčiai, apribojimai, keliami paskolos ar kredito linijos dydžiui bei paskolos ir užstato santykiui.

Gerėjantys makroekonominiai lūkesčiai bei didėjanti konkurencija kreditavimo rinkoje buvo pagrindiniai bankų kreditavimo politikos švelninimą skatinę veiksniai. Tiesa, spartesnį skolinimo sąlygų lengvinimą ribojo nemažėjanti atskirų verslo sektorių (nekilnojamojo turto, statybos, viešbučių ir restoranų) veiklos rizika.

Apklausos rodo, kad beveik pusei visų įmonių, kurios šiemet siekė pasiskolinti, prašymai buvo visiškai patenkinti. Svarbiausios ne visiškai patenkintų prašymų priežastys buvo prastai įvertinta įmonių finansinė būklė, per didelis įmonių įsiskolinimo lygis ir išliekanti ekonominės aplinkos rizika.

Bankų nuomone, antrąjį pusmetį iš eilės didėjusią skolinimosi paklausą labiausiai lėmė gerėjančios būsto rinkos perspektyvos, didėjantis vartotojų pasitikėjimas, įmonių poreikis finansuoti įsigyjamas atsargas, apyvartinį kapitalą bei kapitalines investicijas.

Komentuodamas apklausų rezultatus, M. Leika pažymi, kad reikli bankų skolinimo politika nėra esminis įmonių veiklą ribojantys veiksnys. Labiausiai įmonių veiklą praėjusiais metais varžė klientų paklausos trūkumas, šių metų pirmą pusmetį didžiausią susirūpinimą įmonėms kelia didėjančios gamybos sąnaudos ir tinkamų darbuotojų stoka.

Nuo 2006 metų balandžio bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų atliekamos du kartus per metus. Šiemet pirmą kartą apklaustos ir nefinansinės įmonės. Apklausų išsami apžvalga paskelbta Lietuvos banko interneto svetainėje.

Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informaciją ir fotoinformaciją be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.

Šaltinis: ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »