Lietuvos bankas: bankai tikisi didėsiančios paskolų paklausos, įmonės neketina daug skolintis

Publikuota: 2011 m. gegužės 25 d. trečiadienis

Šalies bankai tikisi spartaus skolinimosi paklausos augimo, o įmonės didžiąją dalį veiklos išlaidų toliau ketina finansuoti vidiniais ištekliais. Atotrūkį tarp bankų ir įmonių prognozuojamos skolinimosi paklausos atskleidė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento atliktų naujausių bankų ir įmonių apklausų rezultatai

Apklausos duomenimis, pastarąjį pusmetį bankai pirmą kartą nuo 2006 metų pradžios sušvelnino skolinimo sąlygas.

Pasak LB Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininko Mindaugo Leikos, per ateinantį pusmetį (iki šių metų spalio mėnesio) dauguma šalies bankų toliau planuoja nuosaikiai švelninti skolinimo sąlygas bei tikisi gana sparčiai augsiančios skolinimosi paklausos. „Bankų vertinimu, suteiktų paskolų portfelis bendrąja verte šiais metais turėtų padidėti 4–5 procentais“, – sako M. Leika.

Pasak jo, didžiausią įtaką skolinimo sąlygoms darė sumažėjusios paskolų palūkanų maržos, administraciniai mokesčiai, apribojimai, keliami paskolos ar kredito linijos dydžiui bei paskolos ir užstato santykiui.

Gerėjantys makroekonominiai lūkesčiai bei didėjanti konkurencija kreditavimo rinkoje buvo pagrindiniai bankų kreditavimo politikos švelninimą skatinę veiksniai. Tiesa, spartesnį skolinimo sąlygų lengvinimą ribojo nemažėjanti atskirų verslo sektorių (nekilnojamojo turto, statybos, viešbučių ir restoranų) veiklos rizika.

Apklausos rodo, kad beveik pusei visų įmonių, kurios šiemet siekė pasiskolinti, prašymai buvo visiškai patenkinti. Svarbiausios ne visiškai patenkintų prašymų priežastys buvo prastai įvertinta įmonių finansinė būklė, per didelis įmonių įsiskolinimo lygis ir išliekanti ekonominės aplinkos rizika.

Bankų nuomone, antrąjį pusmetį iš eilės didėjusią skolinimosi paklausą labiausiai lėmė gerėjančios būsto rinkos perspektyvos, didėjantis vartotojų pasitikėjimas, įmonių poreikis finansuoti įsigyjamas atsargas, apyvartinį kapitalą bei kapitalines investicijas.

Komentuodamas apklausų rezultatus, M. Leika pažymi, kad reikli bankų skolinimo politika nėra esminis įmonių veiklą ribojantys veiksnys. Labiausiai įmonių veiklą praėjusiais metais varžė klientų paklausos trūkumas, šių metų pirmą pusmetį didžiausią susirūpinimą įmonėms kelia didėjančios gamybos sąnaudos ir tinkamų darbuotojų stoka.

Nuo 2006 metų balandžio bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų atliekamos du kartus per metus. Šiemet pirmą kartą apklaustos ir nefinansinės įmonės. Apklausų išsami apžvalga paskelbta Lietuvos banko interneto svetainėje.

Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informaciją ir fotoinformaciją be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.

Šaltinis: ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »