Lietuvos bankas pradeda skelbti išsamesnę finansinę informaciją, ją pateiks dažniau

Publikuota: 2015 m. liepos 29 d. trečiadienis

Lietuvos bankas (LB) pirmą kartą skelbia balansą, kuris sudarytas pagal suderintą euro zonos centrinių bankų balanso struktūrą. LB balansas papildytas su euro zonos pinigų politikos vykdymu susijusiais duomenimis, taip pat kita skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei didinančia informacija. LB balansas nuo šiol bus skelbiamas ne tik metų ataskaitoje, bet ir kiekvieną ketvirtį.

Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą ir Lietuvos bankui tapus Eurosistemos nariu, LB balansas buvo pertvarkytas pagal euro zonos centrinių bankų naudojamą struktūrą. Naujajam LB balansui būdinga tai, kad jo straipsniai detalizuojami pagal rezidavimo erdves (euro zonos ir ne euro zonos rezidentai), valiutos požymį (euras ir užsienio valiuta), taip pat išskiriami su pinigų politikos operacijomis susiję straipsniai.

LB balansas per antrąjį ketvirtį padidėjo 1,4 mlrd. eurų (arba 17 %). Šį augimą daugiausia lėmė investiciniais tikslais vykdomi valiutų apsikeitimo sandoriai.

LB kartu su kitais Eurosistemos centriniais bankais 2015 m. kovo mėn. pradėjus įgyvendinti Viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programą, LB pinigų politikos tikslais įsigytų euro zonos rezidentų vertybinių popierių vertė 2015 m. birželio 30 d. pasiekė 1 mlrd. eurų.

Pasinaudodami Eurosistemos pinigų politikos priemonėmis komerciniai bankai Lietuvoje pusmečio pabaigoje buvo pasiskolinę 0,35 mlrd. eurų.

Naujajame balanse pasikeitė LB įsipareigojimų, susijusių su banknotais ir monetomis, išleistais į apyvartą, vaizdavimas. Kadangi eurus į apyvartą išleidžia visi euro zonos centriniai bankai, šių bankų balansuose parodoma Eurosistemos į apyvartą išleistų eurų banknotų vertės dalis, proporcinga kiekvieno banko dalyvavimui ECB kapitale. Lietuvos bankui tenkanti eurų banknotų vertė nuo euro įvedimo dienos praktiškai nekito, birželio 30 d. ji siekė 5,6 mlrd. eurų ir 68 % viršijo LB į apyvartą faktiškai išleistų eurų banknotų vertę, kuri šią datą buvo sumažėjusi iki 1,77 mlrd. eurų.  Apyvartoje vis dar esančių litų banknotų vertė per II ketvirtį ji sumenko nuo 0,17 mlrd. iki 0,13 mlrd. eurų.

Prieš euro įvedimą į komercinius bankus suplaukus didelėms grynųjų pinigų sumoms, komercinių bankų lėšos einamosiose sąskaitose Lietuvos banke 2014 m. pabaigoje buvo išaugusios iki 2,9 mlrd. eurų. Privalomųjų atsargų normai sumažėjus iki euro zonos lygio ir pasikeitus bankų likvidumo valdymo politikai 2015 m. I ketvirčio pabaigoje šios lėšos sumažėjo 2,7 mlrd. eurų, tačiau per II ketvirtį jos vėl išaugo iki 1,2 mlrd. eurų. Valdžios sektoriaus lėšos, laikomos Lietuvos banke, per pirmąjį 2015 m. ketvirtį sumažėjo 0,8 mlrd. eurų, o per antrąjį ketvirtį iš esmės nesikeitė.

Minėtas komercinių bankų ir valdžios sektoriaus lėšų mažėjimas didžiąja dalimi lėmė Lietuvos banko finansinių investicijų portfelio bei užsienyje laikomų lėšų mažėjimą 4,6 mlrd. eurų suma per 2015 m. I ketvirtį. Prie to prisidėjo ir suprastėjusios investavimo galimybės, tarp jų paminėtinos euro zonos ir kai kurių kitų vyriausybių vertybinių popierių su neigiamomis palūkanų normomis dalies rinkoje augimas, nulinės ar neigiamos palūkanų normos už laikomas lėšas ir pan. II ketvirtį bendra finansinių investicijų ir užsienyje laikomų lėšų vertė paaugo 0,7 mlrd. eurų.

Eurui tapus Lietuvos valiuta ir pertvarkius Lietuvos banko balanso struktūrą, 2015 m. balanso duomenys nebegali būti lyginami su ankstesnių laikotarpių duomenimis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »