Lietuvos bankas pradeda skelbti išsamesnę finansinę informaciją, ją pateiks dažniau

Publikuota: 2015 m. liepos 29 d. trečiadienis

Lietuvos bankas (LB) pirmą kartą skelbia balansą, kuris sudarytas pagal suderintą euro zonos centrinių bankų balanso struktūrą. LB balansas papildytas su euro zonos pinigų politikos vykdymu susijusiais duomenimis, taip pat kita skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei didinančia informacija. LB balansas nuo šiol bus skelbiamas ne tik metų ataskaitoje, bet ir kiekvieną ketvirtį.

Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą ir Lietuvos bankui tapus Eurosistemos nariu, LB balansas buvo pertvarkytas pagal euro zonos centrinių bankų naudojamą struktūrą. Naujajam LB balansui būdinga tai, kad jo straipsniai detalizuojami pagal rezidavimo erdves (euro zonos ir ne euro zonos rezidentai), valiutos požymį (euras ir užsienio valiuta), taip pat išskiriami su pinigų politikos operacijomis susiję straipsniai.

LB balansas per antrąjį ketvirtį padidėjo 1,4 mlrd. eurų (arba 17 %). Šį augimą daugiausia lėmė investiciniais tikslais vykdomi valiutų apsikeitimo sandoriai.

LB kartu su kitais Eurosistemos centriniais bankais 2015 m. kovo mėn. pradėjus įgyvendinti Viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programą, LB pinigų politikos tikslais įsigytų euro zonos rezidentų vertybinių popierių vertė 2015 m. birželio 30 d. pasiekė 1 mlrd. eurų.

Pasinaudodami Eurosistemos pinigų politikos priemonėmis komerciniai bankai Lietuvoje pusmečio pabaigoje buvo pasiskolinę 0,35 mlrd. eurų.

Naujajame balanse pasikeitė LB įsipareigojimų, susijusių su banknotais ir monetomis, išleistais į apyvartą, vaizdavimas. Kadangi eurus į apyvartą išleidžia visi euro zonos centriniai bankai, šių bankų balansuose parodoma Eurosistemos į apyvartą išleistų eurų banknotų vertės dalis, proporcinga kiekvieno banko dalyvavimui ECB kapitale. Lietuvos bankui tenkanti eurų banknotų vertė nuo euro įvedimo dienos praktiškai nekito, birželio 30 d. ji siekė 5,6 mlrd. eurų ir 68 % viršijo LB į apyvartą faktiškai išleistų eurų banknotų vertę, kuri šią datą buvo sumažėjusi iki 1,77 mlrd. eurų.  Apyvartoje vis dar esančių litų banknotų vertė per II ketvirtį ji sumenko nuo 0,17 mlrd. iki 0,13 mlrd. eurų.

Prieš euro įvedimą į komercinius bankus suplaukus didelėms grynųjų pinigų sumoms, komercinių bankų lėšos einamosiose sąskaitose Lietuvos banke 2014 m. pabaigoje buvo išaugusios iki 2,9 mlrd. eurų. Privalomųjų atsargų normai sumažėjus iki euro zonos lygio ir pasikeitus bankų likvidumo valdymo politikai 2015 m. I ketvirčio pabaigoje šios lėšos sumažėjo 2,7 mlrd. eurų, tačiau per II ketvirtį jos vėl išaugo iki 1,2 mlrd. eurų. Valdžios sektoriaus lėšos, laikomos Lietuvos banke, per pirmąjį 2015 m. ketvirtį sumažėjo 0,8 mlrd. eurų, o per antrąjį ketvirtį iš esmės nesikeitė.

Minėtas komercinių bankų ir valdžios sektoriaus lėšų mažėjimas didžiąja dalimi lėmė Lietuvos banko finansinių investicijų portfelio bei užsienyje laikomų lėšų mažėjimą 4,6 mlrd. eurų suma per 2015 m. I ketvirtį. Prie to prisidėjo ir suprastėjusios investavimo galimybės, tarp jų paminėtinos euro zonos ir kai kurių kitų vyriausybių vertybinių popierių su neigiamomis palūkanų normomis dalies rinkoje augimas, nulinės ar neigiamos palūkanų normos už laikomas lėšas ir pan. II ketvirtį bendra finansinių investicijų ir užsienyje laikomų lėšų vertė paaugo 0,7 mlrd. eurų.

Eurui tapus Lietuvos valiuta ir pertvarkius Lietuvos banko balanso struktūrą, 2015 m. balanso duomenys nebegali būti lyginami su ankstesnių laikotarpių duomenimis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »