Lietuvos bankas pradeda taikyti naują makroprudencinės politikos priemonę – anticiklinio kapitalo rezervą

Publikuota: 2015 m. birželio 23 d. antradienis

Siekdamas sustiprinti finansų sistemos apsaugą nuo ciklinių rizikų, Lietuvos bankas pradeda taikyti naują makroprudencinės politikos priemonę – anticiklinio kapitalo rezervą. Nuo 2015 m. birželio 30 d. bus taikoma 0 proc. rezervo norma.

„Tai papildoma kredito rinkos apsauga nuo jos „perkaitimo“. Kiekvieną ketvirtį, įvertinęs situaciją kredito rinkoje, Lietuvos bankas nustatys atitinkamą anticiklinio kapitalo rezervo normą. Kadangi šiuo metu nėra jokių pernelyg spartaus kredito augimo požymių, netgi priešingai, kredito portfelis ir toliau traukiasi, nutarta nustatyti 0 proc. normą“, – sakė Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Anticiklinio kapitalo rezervo norma yra taikoma bankų turimoms turto pozicijoms, o ne atskiroms įstaigoms. Taigi, šis reikalavimas tiesiogiai veikia ir bankų filialus bei užsienio bankus, skolinančius Lietuvoje. Jei bankų filialai ar Lietuvoje veikiantys bankai skolins Lietuvos rezidentams, o Lietuvoje bus nustatyta aukštesnė nei 0 proc. norma, jie turės ją taikyti šioms pozicijoms. Jei bankai skolins užsienyje, jie šioms pozicijoms turės taikyti tose šalyse nustatytą anticiklinio kapitalo rezervo normą.

Pasak T. Garbaravičiaus, Lietuvoje nustačius netvarų kredito augimą, ši rezervo norma galėtų būti didinama iki 2,5 proc., o prireikus ir daugiau, siekiant sukaupti pakankamą kapitalo atsargą galimiems bankų nuostoliams padengti ir kreditavimo apimčių sumažėjimui sušvelninti krizės laikotarpiu.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. anticiklinio kapitalo rezervo normą turės taikyti visos Europos Sąjungos valstybės.

Kartu su 0 proc. anticiklinio rezervo norma nuo 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos įstaigoms bus pradėtas taikyti ir 2,5 proc. kapitalo apsaugos rezervo reikalavimas, kurio tikslas – padidinti bendrą bankų sektoriaus atsparumą galimiems nuostoliams.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »