Lietuvos bankas pradeda taikyti naują makroprudencinės politikos priemonę – anticiklinio kapitalo rezervą

Publikuota: 2015 m. birželio 23 d. antradienis

Siekdamas sustiprinti finansų sistemos apsaugą nuo ciklinių rizikų, Lietuvos bankas pradeda taikyti naują makroprudencinės politikos priemonę – anticiklinio kapitalo rezervą. Nuo 2015 m. birželio 30 d. bus taikoma 0 proc. rezervo norma.

„Tai papildoma kredito rinkos apsauga nuo jos „perkaitimo“. Kiekvieną ketvirtį, įvertinęs situaciją kredito rinkoje, Lietuvos bankas nustatys atitinkamą anticiklinio kapitalo rezervo normą. Kadangi šiuo metu nėra jokių pernelyg spartaus kredito augimo požymių, netgi priešingai, kredito portfelis ir toliau traukiasi, nutarta nustatyti 0 proc. normą“, – sakė Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Anticiklinio kapitalo rezervo norma yra taikoma bankų turimoms turto pozicijoms, o ne atskiroms įstaigoms. Taigi, šis reikalavimas tiesiogiai veikia ir bankų filialus bei užsienio bankus, skolinančius Lietuvoje. Jei bankų filialai ar Lietuvoje veikiantys bankai skolins Lietuvos rezidentams, o Lietuvoje bus nustatyta aukštesnė nei 0 proc. norma, jie turės ją taikyti šioms pozicijoms. Jei bankai skolins užsienyje, jie šioms pozicijoms turės taikyti tose šalyse nustatytą anticiklinio kapitalo rezervo normą.

Pasak T. Garbaravičiaus, Lietuvoje nustačius netvarų kredito augimą, ši rezervo norma galėtų būti didinama iki 2,5 proc., o prireikus ir daugiau, siekiant sukaupti pakankamą kapitalo atsargą galimiems bankų nuostoliams padengti ir kreditavimo apimčių sumažėjimui sušvelninti krizės laikotarpiu.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. anticiklinio kapitalo rezervo normą turės taikyti visos Europos Sąjungos valstybės.

Kartu su 0 proc. anticiklinio rezervo norma nuo 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos įstaigoms bus pradėtas taikyti ir 2,5 proc. kapitalo apsaugos rezervo reikalavimas, kurio tikslas – padidinti bendrą bankų sektoriaus atsparumą galimiems nuostoliams.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »