Lietuvos bankas pradeda taikyti naują makroprudencinės politikos priemonę – anticiklinio kapitalo rezervą

Publikuota: 2015 m. birželio 23 d. antradienis

Siekdamas sustiprinti finansų sistemos apsaugą nuo ciklinių rizikų, Lietuvos bankas pradeda taikyti naują makroprudencinės politikos priemonę – anticiklinio kapitalo rezervą. Nuo 2015 m. birželio 30 d. bus taikoma 0 proc. rezervo norma.

„Tai papildoma kredito rinkos apsauga nuo jos „perkaitimo“. Kiekvieną ketvirtį, įvertinęs situaciją kredito rinkoje, Lietuvos bankas nustatys atitinkamą anticiklinio kapitalo rezervo normą. Kadangi šiuo metu nėra jokių pernelyg spartaus kredito augimo požymių, netgi priešingai, kredito portfelis ir toliau traukiasi, nutarta nustatyti 0 proc. normą“, – sakė Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Anticiklinio kapitalo rezervo norma yra taikoma bankų turimoms turto pozicijoms, o ne atskiroms įstaigoms. Taigi, šis reikalavimas tiesiogiai veikia ir bankų filialus bei užsienio bankus, skolinančius Lietuvoje. Jei bankų filialai ar Lietuvoje veikiantys bankai skolins Lietuvos rezidentams, o Lietuvoje bus nustatyta aukštesnė nei 0 proc. norma, jie turės ją taikyti šioms pozicijoms. Jei bankai skolins užsienyje, jie šioms pozicijoms turės taikyti tose šalyse nustatytą anticiklinio kapitalo rezervo normą.

Pasak T. Garbaravičiaus, Lietuvoje nustačius netvarų kredito augimą, ši rezervo norma galėtų būti didinama iki 2,5 proc., o prireikus ir daugiau, siekiant sukaupti pakankamą kapitalo atsargą galimiems bankų nuostoliams padengti ir kreditavimo apimčių sumažėjimui sušvelninti krizės laikotarpiu.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. anticiklinio kapitalo rezervo normą turės taikyti visos Europos Sąjungos valstybės.

Kartu su 0 proc. anticiklinio rezervo norma nuo 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos įstaigoms bus pradėtas taikyti ir 2,5 proc. kapitalo apsaugos rezervo reikalavimas, kurio tikslas – padidinti bendrą bankų sektoriaus atsparumą galimiems nuostoliams.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Paskelbti nauji mobiliosios bankininkystės standartai

Tarptautinė standartizacijos organizacija išleido naują naudojimosi finansinėmis paslaugomis specifikaciją. skaityti »

Australijoje susimokėti bus galima patvirtinant tapatybę balsu

Australijos bankas ANZ netrukus pradės bandyti atsiskaitymų patvirtinimo balsu sistemą, kuri veiks per mobilųjį telefoną. skaityti »

Apsipirkti „Amazon“ bus galima ir neturint banko kortelės

„Amazon“ paskelbė pradėjusi teikti paslaugą „Amazon Cash“ tiems pirkėjams, kurie nori apsipirkti interneto parduotuvėje Amazon.com, tačiau neturi kreditinės kortelės. skaityti »

Anglijos bankas pinigų gamybai ruošiasi naudoti palmių aliejų

Po kritikos dėl gyvūnų taukų panaudojimo gaminant plastikinę 5 svarų sterlingų kupiūrą Anglijos bankas svarsto galimybę 20 svarų sterlingų kupiūros gamybai naudoti palmių aliejų. skaityti »

Estija išleis du kolekcinius eurus

Estijos banko stebėtojų taryba patvirtino dviejų atminties monetų dizainą. skaityti »

60 proc. europiečių per internetą apsiperka bent kartą per mėnesį

Kas ketvirtas prieigą prie interneto turintis europietis interneto parduotuvėje apsiperka bent kartą per savaitę. skaityti »

Futbolininkai baudas susimokės savo marškinėliais

„Mastercard“ bekontakčio atsiskaitymo technologija bus integruota į futbolo teisėjų korteles ir žaidėjų marškinėlius, kad pastarieji galėtų susimokėti už baudas tiesiog žaidimo lauke. skaityti »

Europos pirkėjai nebesidomi skaitmenine valiuta

Neseniai „Mastercard“ atliktas tyrimas rodo, kad Europos pirkėjai nenoriai naudojasi skaitmenine valiuta. skaityti »

Amerikoje grynuosius pinigus iš bankomato jau galima išsiimti be banko kortelės

Amerikos bankas „Wells Fargo & Co“ pasiūlė klientams galimybę išsiimti grynuosius pinigus iš bankomatų be banko kortelių, naudojantis vien išmaniuoju telefonu. skaityti »

Latvijos bankas išleido eurą su pirštine

Latvija išleido kolekcinę monetą, iliustruojančią pasaką apie pirštinaitę. skaityti »