Siekdamas sustiprinti finansų sistemos apsaugą nuo ciklinių rizikų, Lietuvos bankas pradeda taikyti naują makroprudencinės politikos priemonę – anticiklinio kapitalo rezervą. Nuo 2015 m. birželio 30 d. bus taikoma 0 proc. rezervo norma.

„Tai papildoma kredito rinkos apsauga nuo jos „perkaitimo“. Kiekvieną ketvirtį, įvertinęs situaciją kredito rinkoje, Lietuvos bankas nustatys atitinkamą anticiklinio kapitalo rezervo normą. Kadangi šiuo metu nėra jokių pernelyg spartaus kredito augimo požymių, netgi priešingai, kredito portfelis ir toliau traukiasi, nutarta nustatyti 0 proc. normą“, – sakė Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Anticiklinio kapitalo rezervo norma yra taikoma bankų turimoms turto pozicijoms, o ne atskiroms įstaigoms. Taigi, šis reikalavimas tiesiogiai veikia ir bankų filialus bei užsienio bankus, skolinančius Lietuvoje. Jei bankų filialai ar Lietuvoje veikiantys bankai skolins Lietuvos rezidentams, o Lietuvoje bus nustatyta aukštesnė nei 0 proc. norma, jie turės ją taikyti šioms pozicijoms. Jei bankai skolins užsienyje, jie šioms pozicijoms turės taikyti tose šalyse nustatytą anticiklinio kapitalo rezervo normą.

Pasak T. Garbaravičiaus, Lietuvoje nustačius netvarų kredito augimą, ši rezervo norma galėtų būti didinama iki 2,5 proc., o prireikus ir daugiau, siekiant sukaupti pakankamą kapitalo atsargą galimiems bankų nuostoliams padengti ir kreditavimo apimčių sumažėjimui sušvelninti krizės laikotarpiu.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. anticiklinio kapitalo rezervo normą turės taikyti visos Europos Sąjungos valstybės.

Kartu su 0 proc. anticiklinio rezervo norma nuo 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos įstaigoms bus pradėtas taikyti ir 2,5 proc. kapitalo apsaugos rezervo reikalavimas, kurio tikslas – padidinti bendrą bankų sektoriaus atsparumą galimiems nuostoliams.