Lietuvos bankas prisijungė prie Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA)

Publikuota: 2012 m. vasario 6 d. pirmadienis

Nuo šiandien Lietuvos banke sąskaitas laikančios valstybės institucijos galės inicijuoti ir gauti mokėjimus eurais pagal SEPA kredito pervedimų schemos taisykles.

„Džiaugiamės galėdami pasiūlyti šiuolaikinę mokėjimo priemonę, kuri praplečia tarptautinių mokėjimų eurais galimybes, palengvina įprastų mokėjimų administravimą ir paspartina jų vykdymą. Be to, mokėjimo pavedimai pagal SEPA taisykles yra pigesni nei kitų formatų pavedimai“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius.

SEPA kredito pervedimus apdoroja apie 4 500 Europoje veikiančių bankų. Šiuo metu kas ketvirtas Europoje inicijuotas kredito pervedimas eurais atliekamas pagal SEPA reikalavimus. ES teisės aktai numato, kad visi mokėjimai eurais turės atitikti SEPA taisykles nuo 2014 m. vasario 1 d. eurą įsivedusiose valstybėse narėse arba nuo 2016 m. spalio 31 d. euro neturinčiose valstybėse narėse.

SEPA projekto tikslas – praplėsti rinką, kurioje būtų naudojamos tos pačios mokėjimo priemonės. Tuo siekiama užtikrinti aukštesnį paslaugų lygį, didesnę konkurenciją, efektyvesnius produktus ir pigesnius būdus mokėjimams atlikti bei sudaryti sąlygas inovacijoms ir naujoms paslaugoms.

SEPA apima 27 Europos Sąjungos valstybes, taip pat Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją, Šveicariją ir Monaką. Standartizavus mokėjimo priemones ir su jomis susijusius procesus Europos mastu, praktiškai išnyks ribos tarp vietinių ir tarptautinių mokėjimų eurais.

Lietuvos banko iniciatyva iš komercinių bankų, užsienio bankų skyrių, Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos banko atstovų sudarytas ir nuo 2007 m. veikia SEPA koordinavimo komitetas. Jis yra parengęs ir patvirtinęs Mokėjimo priemonių pakeitimo SEPA mokėjimo priemonėmis Lietuvoje planą. 2011 m. pradžioje paskelbta antroji plano versija. Konkretiems uždaviniams spręsti sudarytos septynios darbo grupės.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »