Lietuvos bankas sieks stabilios finansų sistemos veiklos ir tvaraus finansų sektoriaus įnašo į ūkio augimą

Publikuota: 2015 m. kovo 23 d. pirmadienis

Lietuvos banko valdyba patvirtino Makroprudencinės politikos strategiją, kurią įgyvendindamas šalies centrinis bankas prisidės prie šalies finansų sistemos stabilumo apsaugos, stiprins finansų sistemos atsparumą ir mažins sisteminių rizikų susidarymo galimybes tam, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą.

„Lietuvos bankas atidžiai stebi šalies finansų sistemą ir yra pasirengęs nedelsdamas panaudoti visą makroprudencinių priemonių arsenalą, jei atsirastų sisteminių rizikų, pavyzdžiui, netvarios kredito rinkos plėtros požymių“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Patvirtinta Makroprudencinės politikos strategija numato pagrindines gaires ir principus, kuriais remiantis bus priimami ir įgyvendinami makroprudencinės politikos sprendimai. Įgyvendindamas šią politiką, centrinis bankas makroprudencines priemones finansų įstaigoms taikys atsižvelgdamas į ekonomikos ir finansinio ciklo raidą.

Pavyzdžiui, nuo šių metų liepos mėnesio numatoma pradėti nustatinėti anticiklinio kapitalo rezervą – tai bus atliekama kiekvieną ketvirtį. Šia priemone bus siekiama, kad bankai sukauptų papildomą kapitalo rezervą spartaus (perteklinio) kredito augimo metu, jis galėtų būti panaudojamas banko nuostoliams padengti nuosmukio laikotarpiu. Taigi, priemonės bus ne tik griežtinamos, bet ir švelninamos ar apskritai jų atsisakoma siekiant, kad šalies finansų sistema būtų stabili ir prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo.

Patvirtintoje Makroprudencinės politikos strategijoje numatyta ir daugiau makroprudencinių priemonių, pavyzdžiui, sisteminės svarbos finansų įstaigų kapitalo rezervas, sisteminės rizikos rezervas, likvidumo reikalavimai. Prireikus, būtų taikomi ir kiti papildomi reikalavimai.

Kai kurias sisteminės rizikos ribojimo priemones Lietuvos bankas taiko ir šiuo metu. 2011 m. patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytos dvi svarbios makroprudencinės politikos priemonės, skatinančios atsakingą kredito įstaigų skolinimo bei vartotojų skolinimosi praktiką, ir taip padedančios apsaugoti kredito bei nekilnojamojo turto rinkas nuo perkaitimo: maksimalus 85 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis (angl. loan-to-value-ratio, LTV) bei maksimalus 40 proc. vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt-service-to-income, DSTI).

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Naudojimasis bankų paslaugomis ir pasitikėjimas auga

Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 2016 m. pasitikėjimas bankų sektoriumi padidėjo. skaityti »

Kūčių išvakarėse anglams prireikė daug grynųjų

2016 m. gruodžio 23 d.) Didžiojoje Britanijoje iš bankomatų buvo išimta rekordinė suma grynųjų – 730 mln. svarų sterlingų grynųjų. skaityti »

Lietuvos bankas stiprins konkurenciją, šalins administracinius barjerus finansų rinkoje, didins efektyvumą

Lietuvos banko valdyba patvirtino strategines 2017–2020 m. veiklos kryptis, naujai apibrėždama organizacijos misiją ir konkrečius tikslus. skaityti »

SEB bankas finansų konsultacijas privatiems klientams nuo šiol teiks ir internetu

SEB bankas pradeda teikti finansų konsultacijas internetu privatiems klientams – jos metu bus nustatomi kliento poreikiai, tikslai ir sudaromas asmeninis finansų planas. skaityti »

Robotas–finansų patarėjas padės moterims

Singapūre sukurtas naujas finansų patarėjas robotas moterims, padedantis tvarkyti piniginius reikalus. skaityti »

Euras atšventė savo 15-ąjį gimtadienį

Euras sekmadienį (2017 m. sausio 1 d.) atšventė savo 15-ąjį gimtadienį. skaityti »

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – speciali penkių eurų monetų serija

2018-aisiais mūsų valstybės šimtmetį Lietuvos bankas paminės išleisdamas keturias kolekcines monetas – vieną aukso ir tris sidabro – bei kartu su Latvijos ir Estijos centriniais bankais išleisdamas 2 eurų proginę monetą. skaityti »

Mažos palūkanos tebėra vienas svarbiausių iššūkių finansų įstaigų veiklai

Šalies finansų įstaigos galimą pelningumo sumažėjimą dėl mažų palūkanų normų aplinkos tebevertina kaip svarbiausią riziką finansų sistemai. skaityti »

Mobilieji atsiskaitymai 2020 m. pasieks 410,5 mlrd. dol. apimtis

Manoma, kad mobiliosios priemonės ateityje bus dažniau naudojamos atsiskaityti per internetą, nei susimokėti bekontakčiu būdu prekybos vietoje. skaityti »

Skandinavijos ir Baltijos šalių centriniai bankai pasirašė sutartį dėl finansinio stabilumo

Skandinavijos ir Baltijos šalių centrinių bankų vadovai pasirašė sutartį dėl finansinio stabilumo, kurioje numatyti informacijos mainų tarp centrinių bankų principai ir neeilinio likvidumo perdavimo bankinėms grupėms sąlygos. skaityti »