Lietuvos bankas sieks stabilios finansų sistemos veiklos ir tvaraus finansų sektoriaus įnašo į ūkio augimą

Publikuota: 2015 m. kovo 23 d. pirmadienis

Lietuvos banko valdyba patvirtino Makroprudencinės politikos strategiją, kurią įgyvendindamas šalies centrinis bankas prisidės prie šalies finansų sistemos stabilumo apsaugos, stiprins finansų sistemos atsparumą ir mažins sisteminių rizikų susidarymo galimybes tam, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą.

„Lietuvos bankas atidžiai stebi šalies finansų sistemą ir yra pasirengęs nedelsdamas panaudoti visą makroprudencinių priemonių arsenalą, jei atsirastų sisteminių rizikų, pavyzdžiui, netvarios kredito rinkos plėtros požymių“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Patvirtinta Makroprudencinės politikos strategija numato pagrindines gaires ir principus, kuriais remiantis bus priimami ir įgyvendinami makroprudencinės politikos sprendimai. Įgyvendindamas šią politiką, centrinis bankas makroprudencines priemones finansų įstaigoms taikys atsižvelgdamas į ekonomikos ir finansinio ciklo raidą.

Pavyzdžiui, nuo šių metų liepos mėnesio numatoma pradėti nustatinėti anticiklinio kapitalo rezervą – tai bus atliekama kiekvieną ketvirtį. Šia priemone bus siekiama, kad bankai sukauptų papildomą kapitalo rezervą spartaus (perteklinio) kredito augimo metu, jis galėtų būti panaudojamas banko nuostoliams padengti nuosmukio laikotarpiu. Taigi, priemonės bus ne tik griežtinamos, bet ir švelninamos ar apskritai jų atsisakoma siekiant, kad šalies finansų sistema būtų stabili ir prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo.

Patvirtintoje Makroprudencinės politikos strategijoje numatyta ir daugiau makroprudencinių priemonių, pavyzdžiui, sisteminės svarbos finansų įstaigų kapitalo rezervas, sisteminės rizikos rezervas, likvidumo reikalavimai. Prireikus, būtų taikomi ir kiti papildomi reikalavimai.

Kai kurias sisteminės rizikos ribojimo priemones Lietuvos bankas taiko ir šiuo metu. 2011 m. patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytos dvi svarbios makroprudencinės politikos priemonės, skatinančios atsakingą kredito įstaigų skolinimo bei vartotojų skolinimosi praktiką, ir taip padedančios apsaugoti kredito bei nekilnojamojo turto rinkas nuo perkaitimo: maksimalus 85 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis (angl. loan-to-value-ratio, LTV) bei maksimalus 40 proc. vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt-service-to-income, DSTI).

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„Citadele“ banko pelnas šiemet padidėjo 2,4 karto iki 3,32 mln. eurų

Lietuvoje veikiantis Latvijos kapitalo „Citadele“ bankas per devynis šių metų mėnesius uždirbo 3,323 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 2,4 karto daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai banko grynasis pelnas buvo 1,394 mln. eurų. skaityti »

„Kapital Bank“ paskelbtas geriausiu Azerbaidžano banku

Vienas garsiausių tarptautinių finansinių leidinių „Business New Europe“ suteikė bankui „Kapital Bank“ geriausio Azerbaidžano banko vardą. Šis pripažinimas bankui suteiktas įvertinus aukštus jo finansinius rodiklius. skaityti »

Tęsiamas Lietuvos ir Baltarusijos centrinių bankų techninis bendradarbiavimas

Gruodžio 7 d. Gardine įvyksiančiame Lietuvos banko ir Baltarusijos nacionalinio banko vadovų susitikime bus aptartos galimybės tęsti techninį kaimyninių šalių centrinių bankų bendradarbiavimą keičiantis finansų rinkų priežiūros patirtimi, taip pat finansiniai ir bankininkystės ryšiai su kaimyninėmis šalimis. skaityti »

Europos prekybininkų prioritetas – mobilioji komercija

Neseniai atliktas tyrimas „Worldwide Business Research“ parodė, kad mobilioji komercija tampa vis svarbesnė Europos prekių ženklams. skaityti »

Elektroninės tatuiruotės leis susimokėti savo oda

Amerikos dizaino agentūra „Chaotic Moon“ kuria specialią elektroninių tatuiruočių technologiją „Tech Tats“, skirtą ne tik sekti žmogaus sveikatos būklę, bet ir įgyvendinti bekontakčius atsiskaitymus. skaityti »

Lietuva prisijungs prie SEPA – ką turime žinoti apie mokėjimų pokyčius

Nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuva įsitrauks į trisdešimt keturias valstybes apimančią elektroninių mokėjimų eurais erdvę, vadinamą SEPA. skaityti »

Latvijoje išleista dviejų eurų moneta su gandru

Nacionalinis Latvijos bankas išleido 2 eurų vertės atmintinę monetą su gandru. Monetoje vaizduojamas gandras, sukantis lizdą. skaityti »

„Swatch“ ir „Visa“ pasiūlė mokėjimus išmaniaisiais laikrodžiais

Šveicarijos laikrodžių gamintoja „Swatch“ kartu su kompanijomis „Visa Inc“ ir „Visa Europe“ įgyvendino projektą, kuris leis kortelių „Visa“ savininkams Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šveicarijoje ir Brazilijoje atlikti mokėjimus už pirkinius laikrodžiu „Swatch Bellamy“. skaityti »

Škotijoje ant naujų banknotų pirmą kartą bus moters parašas

Pirmą kartą Škotijos istorijoje ant šalyje išspausdintų svarų sterlingų bus moters parašas. skaityti »

Londono taksi – bekontakčiai mokėjimai

Garsieji Londono taksi „Black Cab“ leis savo keleiviams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, įskaitant bekontakčius mokėjimus. skaityti »