Lietuvos bankas sieks stabilios finansų sistemos veiklos ir tvaraus finansų sektoriaus įnašo į ūkio augimą

Publikuota: 2015 m. kovo 23 d. pirmadienis

Lietuvos banko valdyba patvirtino Makroprudencinės politikos strategiją, kurią įgyvendindamas šalies centrinis bankas prisidės prie šalies finansų sistemos stabilumo apsaugos, stiprins finansų sistemos atsparumą ir mažins sisteminių rizikų susidarymo galimybes tam, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą.

„Lietuvos bankas atidžiai stebi šalies finansų sistemą ir yra pasirengęs nedelsdamas panaudoti visą makroprudencinių priemonių arsenalą, jei atsirastų sisteminių rizikų, pavyzdžiui, netvarios kredito rinkos plėtros požymių“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Patvirtinta Makroprudencinės politikos strategija numato pagrindines gaires ir principus, kuriais remiantis bus priimami ir įgyvendinami makroprudencinės politikos sprendimai. Įgyvendindamas šią politiką, centrinis bankas makroprudencines priemones finansų įstaigoms taikys atsižvelgdamas į ekonomikos ir finansinio ciklo raidą.

Pavyzdžiui, nuo šių metų liepos mėnesio numatoma pradėti nustatinėti anticiklinio kapitalo rezervą – tai bus atliekama kiekvieną ketvirtį. Šia priemone bus siekiama, kad bankai sukauptų papildomą kapitalo rezervą spartaus (perteklinio) kredito augimo metu, jis galėtų būti panaudojamas banko nuostoliams padengti nuosmukio laikotarpiu. Taigi, priemonės bus ne tik griežtinamos, bet ir švelninamos ar apskritai jų atsisakoma siekiant, kad šalies finansų sistema būtų stabili ir prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo.

Patvirtintoje Makroprudencinės politikos strategijoje numatyta ir daugiau makroprudencinių priemonių, pavyzdžiui, sisteminės svarbos finansų įstaigų kapitalo rezervas, sisteminės rizikos rezervas, likvidumo reikalavimai. Prireikus, būtų taikomi ir kiti papildomi reikalavimai.

Kai kurias sisteminės rizikos ribojimo priemones Lietuvos bankas taiko ir šiuo metu. 2011 m. patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytos dvi svarbios makroprudencinės politikos priemonės, skatinančios atsakingą kredito įstaigų skolinimo bei vartotojų skolinimosi praktiką, ir taip padedančios apsaugoti kredito bei nekilnojamojo turto rinkas nuo perkaitimo: maksimalus 85 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis (angl. loan-to-value-ratio, LTV) bei maksimalus 40 proc. vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt-service-to-income, DSTI).

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bankų klientai didžiąją dalį prieš euro įvedimą įneštų lėšų laiko sąskaitose

Pirmąjį šių metų ketvirtį bankų sektoriaus turtas ir indėliai mažėjo. Tai lėmė su euro įvedimu susiję pokyčiai. Euras taip pat mažino bankų pajamas iš paslaugų ir komisinių, o nuosaikų sektoriaus pelno augimą iš esmės lėmė techninės priežastys. Paskolų portfelis ūgtelėjo nuosaikiai. skaityti »

Lietuvos bankas ir Kinijos bankų reguliavimo komisija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą

Lietuvos bankas nuosekliai plėtoja ryšius su Kinijos finansų sektoriaus priežiūros institucijomis ir Vilniuje pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Kinijos bankų reguliavimo komisija, kad galėtų keistis priežiūrai skirta informacija ir bendradarbiauti bankų priežiūros srityje. skaityti »

„MasterCard“ atidaro skubių pervedimų tarnybą

„MasterCard“ paskelbė, kad atidaro operatyvių pervedimų tarnybą „MasterCard Send“, kuri sieks, kad būtų galima skubiai pervesti pinigus bet kurioje pasaulio vietoje. skaityti »

Ekonomika šiemet augs lėčiau, o gyventojų perkamoji galia didės

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet dėl prastesnės eksportuotojų padėties šalies bendrasis vidaus produktas augs 2 proc. Anksčiau prognozuota, kad augimas sudarys 2,7 proc. Numatoma, kad kitąmet ūkio plėtra paspartės iki 3,4 proc. (ankstesnė prognozė – 3,5 %). skaityti »

Biometrija – prieigai prie finansinių paslaugų

Remiantis naujausio agentūros „Goode Intelligence“ tyrimo duomenimis, jau 2017 metais pagrindinis prieigos prie įvairių finansinių paslaugų būdas bus pagrįstas biometrinėmis technologijomis. skaityti »

Aktyvesni atsiskaitymai elektroninėmis mokėjimo priemonėmis gyventojų išlaidų nepadidins

Finansų ministerija teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, mažinti bankų įkainius už paslaugas. skaityti »

Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 5 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą literatūrai

Birželio 11 d., ketvirtadienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 5 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą literatūrai (iš serijos „Lietuvos kultūra“). skaityti »

Gyventojai finansus vis dažniau tvarko mobiliaisiais įrenginiais

SEB banko duomenys rodo, kad per pirmą šių metų ketvirtį gyventojai daugiau negu 1,1 mln. kartų prie interneto banko jungėsi naudodamiesi išmaniaisiais telefonais ar planšetėmis – tai beveik penktadaliu daugiau negu paskutinį 2014 metų ketvirtį. skaityti »

Bankų apklausa: gyventojų ir gamybos įmonių galimybės pasiskolinti gerėja

Komerciniai bankai iš esmės gerai vertina namų ūkių ir daugelio verslo sektorių įmonių finansinę būklę ir prognozuoja, kad ateityje gyventojai ir kai kurių sektorių įmonės iš bankų galės lengviau pasiskolinti. skaityti »

Kinijoje pristatytas bankomatas, atpažįstantis žmonių veidus

Kinijos technologijų kompanija „Tzekwan“ kartu su Tsinghua universitetu pristatė pirmąjį pasaulyje biometrinį bankomatą, kuriame naudojama veidų atpažinimo technologija. skaityti »