Lietuvos bankas sieks stabilios finansų sistemos veiklos ir tvaraus finansų sektoriaus įnašo į ūkio augimą

Publikuota: 2015 m. kovo 23 d. pirmadienis

Lietuvos banko valdyba patvirtino Makroprudencinės politikos strategiją, kurią įgyvendindamas šalies centrinis bankas prisidės prie šalies finansų sistemos stabilumo apsaugos, stiprins finansų sistemos atsparumą ir mažins sisteminių rizikų susidarymo galimybes tam, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą.

„Lietuvos bankas atidžiai stebi šalies finansų sistemą ir yra pasirengęs nedelsdamas panaudoti visą makroprudencinių priemonių arsenalą, jei atsirastų sisteminių rizikų, pavyzdžiui, netvarios kredito rinkos plėtros požymių“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Patvirtinta Makroprudencinės politikos strategija numato pagrindines gaires ir principus, kuriais remiantis bus priimami ir įgyvendinami makroprudencinės politikos sprendimai. Įgyvendindamas šią politiką, centrinis bankas makroprudencines priemones finansų įstaigoms taikys atsižvelgdamas į ekonomikos ir finansinio ciklo raidą.

Pavyzdžiui, nuo šių metų liepos mėnesio numatoma pradėti nustatinėti anticiklinio kapitalo rezervą – tai bus atliekama kiekvieną ketvirtį. Šia priemone bus siekiama, kad bankai sukauptų papildomą kapitalo rezervą spartaus (perteklinio) kredito augimo metu, jis galėtų būti panaudojamas banko nuostoliams padengti nuosmukio laikotarpiu. Taigi, priemonės bus ne tik griežtinamos, bet ir švelninamos ar apskritai jų atsisakoma siekiant, kad šalies finansų sistema būtų stabili ir prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo.

Patvirtintoje Makroprudencinės politikos strategijoje numatyta ir daugiau makroprudencinių priemonių, pavyzdžiui, sisteminės svarbos finansų įstaigų kapitalo rezervas, sisteminės rizikos rezervas, likvidumo reikalavimai. Prireikus, būtų taikomi ir kiti papildomi reikalavimai.

Kai kurias sisteminės rizikos ribojimo priemones Lietuvos bankas taiko ir šiuo metu. 2011 m. patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytos dvi svarbios makroprudencinės politikos priemonės, skatinančios atsakingą kredito įstaigų skolinimo bei vartotojų skolinimosi praktiką, ir taip padedančios apsaugoti kredito bei nekilnojamojo turto rinkas nuo perkaitimo: maksimalus 85 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis (angl. loan-to-value-ratio, LTV) bei maksimalus 40 proc. vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt-service-to-income, DSTI).

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

K. Donelaičiui skirta sidabro moneta bus pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute sostinėje

Antradienį, sausio 28 d., Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 50 litų kolekcinę (proginę) monetą, skirtą Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. skaityti »

Lietuvos obligacijų emisijos platinimo laikas pasirinktas tinkamai

Lietuva platino naują euroobligacijų emisiją – po metų pertraukos Lietuva išeina į tarptautines rinkas diena vėliau, nei tą patį padarė Latvija. skaityti »

SEB banko analitikų makrokomentaras: „Kodėl skubame įsivesti eurą greičiau nei britai, švedai ir lenkai?“

Diskusijose dėl euro įvedimo pasikartoja vienas ir tas pats argumentas, esą kodėl jaučiamės protingesni už britus, švedus ar lenkus, kurie savo nacionalinių valiutų bent jau kol kas neketina atsisakyti. skaityti »

Vyriausybė patvirtino auditorių nustatytą „Snoro“ akcijų vertę

Remdamasi audito bendrovės „Deloitte Lietuva“ išvadomis, Finansų ministerija pasiūlė, o Vyriausybė šiandien patvirtino visuomenės poreikiams paimtų banko „Snoras“ akcijų kainą – 0,00 lito už vieną akciją. skaityti »

Didžiausio Kazachstano banko valdybos pirmininkei – „Metų moters“ apdovanojimas

Internetinis žurnalas „Vlast“ apdovanojo pirmąjį premijos „Metų žmonės“ laureatą kategorijoje „Metų moteris“. Šios premijos laimėtoja šiemet tapo AB „Narodnyj bank Kazachstana“ valdybos pirmininkė Umut Šajachmetova. skaityti »

Europos Komisija Lietuvos galimybes jau kitais metais įsivesti eurą vertina kaip labai realias

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju, Komisijos nariu atsakingu už Ekonomikos ir finansų klausimus bei eurą Olli Rehnu aptarė Lietuvos pažangą ir mūsų valstybės pasirengimą stojimui į euro zoną. skaityti »

R. Šadžius: „Tikimės, kad jau nuo kitų metų visose trijose Baltijos valstybėse cirkuliuos vieninga valiuta“

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius Rygoje dalyvavo euro įvedimui Latvijoje skirtame renginyje, į kurį pakvietė šios šalies Ministras Pirmininkas. skaityti »

SEB bankas: mažų ir vidutinių įmonių lūkesčiai ir toliau išlieka nuosaikūs

Antrus metus iš eilės SEB banko atlikta mažų ir vidutinių įmonių apklausa „Verslo barometras“ rodo, kad jų nuotaikos beveik nekinta. skaityti »

Vokietijos Bundesbankas pervežė į Vokietiją 37 tonas aukso

Vokietijos Bundesbankas (vok. Deutsche Bundesbank) 2013 metais iš Niujorko ir Paryžiaus saugyklų pervežė į Frankfurtą beveik 37 tonas aukso. skaityti »

Pirmoji lietuviška kolekcinė eurų moneta būtų skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Jei Europos Sąjungos Taryba nuspręstų leisti Lietuvai 2015 m. įsivesti eurą, pirmąja lietuviška kolekcine eurų moneta taptų monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje skirta aukso moneta. skaityti »