Lietuvos bankas sieks stabilios finansų sistemos veiklos ir tvaraus finansų sektoriaus įnašo į ūkio augimą

Publikuota: 2015 m. kovo 23 d. pirmadienis

Lietuvos banko valdyba patvirtino Makroprudencinės politikos strategiją, kurią įgyvendindamas šalies centrinis bankas prisidės prie šalies finansų sistemos stabilumo apsaugos, stiprins finansų sistemos atsparumą ir mažins sisteminių rizikų susidarymo galimybes tam, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą.

„Lietuvos bankas atidžiai stebi šalies finansų sistemą ir yra pasirengęs nedelsdamas panaudoti visą makroprudencinių priemonių arsenalą, jei atsirastų sisteminių rizikų, pavyzdžiui, netvarios kredito rinkos plėtros požymių“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Patvirtinta Makroprudencinės politikos strategija numato pagrindines gaires ir principus, kuriais remiantis bus priimami ir įgyvendinami makroprudencinės politikos sprendimai. Įgyvendindamas šią politiką, centrinis bankas makroprudencines priemones finansų įstaigoms taikys atsižvelgdamas į ekonomikos ir finansinio ciklo raidą.

Pavyzdžiui, nuo šių metų liepos mėnesio numatoma pradėti nustatinėti anticiklinio kapitalo rezervą – tai bus atliekama kiekvieną ketvirtį. Šia priemone bus siekiama, kad bankai sukauptų papildomą kapitalo rezervą spartaus (perteklinio) kredito augimo metu, jis galėtų būti panaudojamas banko nuostoliams padengti nuosmukio laikotarpiu. Taigi, priemonės bus ne tik griežtinamos, bet ir švelninamos ar apskritai jų atsisakoma siekiant, kad šalies finansų sistema būtų stabili ir prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo.

Patvirtintoje Makroprudencinės politikos strategijoje numatyta ir daugiau makroprudencinių priemonių, pavyzdžiui, sisteminės svarbos finansų įstaigų kapitalo rezervas, sisteminės rizikos rezervas, likvidumo reikalavimai. Prireikus, būtų taikomi ir kiti papildomi reikalavimai.

Kai kurias sisteminės rizikos ribojimo priemones Lietuvos bankas taiko ir šiuo metu. 2011 m. patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytos dvi svarbios makroprudencinės politikos priemonės, skatinančios atsakingą kredito įstaigų skolinimo bei vartotojų skolinimosi praktiką, ir taip padedančios apsaugoti kredito bei nekilnojamojo turto rinkas nuo perkaitimo: maksimalus 85 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis (angl. loan-to-value-ratio, LTV) bei maksimalus 40 proc. vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt-service-to-income, DSTI).

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

SEB bankas skelbia išplatintų obligacijų investavimo koeficientus

SEB bankas sėkmingai baigė platinti tris su finansine priemone susietų obligacijų emisijas ir skelbia jų investavimo koeficientus. skaityti »

SEB „Namų ūkių finansinio turto barometras“: pragiedrulius finansų padangėje mato ir statistikai, ir gyventojai

Trečią ketvirtį statistiniai rodikliai gerėjo: vidutinis darbo užmokestis didėjo, o vartojimo prekių ir paslaugų krepšelis šiek tiek atpigo. Gyventojų apklausų rezultatai ir namų ūkių finansinė elgsena rodo, kad namų ūkiai kuria optimistiškesnius ateities planus — yra labiau linkę leisti pinigus vartojimo poreikiams, šiek tiek drąsiau skolinasi, dažniau sudaro ilgalaikio taupymo sutartis ir skiria tam daugiau pinigų. skaityti »

Pasirodys moneta, skirta VDU atkūrimo 25–mečiui

Lietuvos bankas praneša, kad 2014–aisiais numatoma išleisti proginę sidabrinę monetą, skirtą VDU atkūrimo 25–mečiui. skaityti »

SEB: Lietuvos sostinėje galimybės įsigyti būstą per metus didėjo sparčiausiai tarp Baltijos šalių

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad per metus vidutines pajamas uždirbančio sostinės gyventojo įperkamas gyvenamojo būsto plotas labiausiai padidėjo Vilniuje – 3,1 kvadratinio metro, Rygoje – kone perpus mažiau – 1,9 kvadratinio metro, o Taline įperkamas būsto plotas sumažėjo 6,9 kvadratinio metro. skaityti »

Per dvejus „Snoro“ bankroto metus sugrąžinta 1,9 mlrd. litų – Išmokos kreditoriams priklausys nuo laimėjimų teismuose

Per dvejus metus nuo banko „Snoras„ bankroto pradžios bankroto administratoriaus Neilo Cooperio vadovaujama komanda sugrąžino beveik 1,9 mlrd. litų banko turto ir lėšų. skaityti »

„Snoro“ bankroto administratorius pradeda didelės vertės nekilnojamojo turto portfelio pardavimą

„Snoro" bankroto administratorius pradeda iš skolininkų perimto didelės vertės nekilnojamojo turto pardavimo procesą. Visas portfelis susideda iš 14 objektų ir yra vertinamas daugiau nei 50 mln. litų. Pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą papildys fondą, skirtą banko kreditorių išmokoms. skaityti »

„The Banker“: Šiaulių bankas – geriausias 2013 metų bankas Lietuvoje

Didžiausią lietuviško kapitalo dalį turintis Šiaulių bankas „The Financial Times“ leidžiamo tarptautinio žurnalo „The Banker“ jau 14–tus metus organizuojamuose prestižiniuose bankų apdovanojamuose gavo išskirtinį įvertinimą – Šiaulių bankas pripažintas „Geriausiu 2013 metų banku Lietuvoje“. skaityti »

AB „Citadele“ banko dukterinė lizingo bendrovė pradėjo teikti lizingo paslaugas su INVEGA garantijomis

AB „Citadele“ banko dukterinė lizingo bendrovė, siekdama didinti mažų ir vidutinių įmonių finansavimo apimtis, pradėjo teikti lizingo paslaugas su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGOS) garantijomis. skaityti »

SEB grupės analitikai: euro zonos ūkis įsisiūbuos lėtai

Pasaulio ekonomikos padėtis artimiausiais metais gerės, nors atsigavimas išliks kuklus, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. skaityti »

Lietuvos banko interneto svetainėje – prognozės dėl Lietuvos atitikties Mastrichto kriterijams

Lietuvos bankas savo interneto svetainėje pradeda skelbti naujausias prognozes dėl Lietuvos galimybių kitų metų pavasarį atitikti euro įvedimui svarbius Mastrichto kriterijus. skaityti »