Lietuvos bankas sieks stabilios finansų sistemos veiklos ir tvaraus finansų sektoriaus įnašo į ūkio augimą

Publikuota: 2015 m. kovo 23 d. pirmadienis

Lietuvos banko valdyba patvirtino Makroprudencinės politikos strategiją, kurią įgyvendindamas šalies centrinis bankas prisidės prie šalies finansų sistemos stabilumo apsaugos, stiprins finansų sistemos atsparumą ir mažins sisteminių rizikų susidarymo galimybes tam, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą.

„Lietuvos bankas atidžiai stebi šalies finansų sistemą ir yra pasirengęs nedelsdamas panaudoti visą makroprudencinių priemonių arsenalą, jei atsirastų sisteminių rizikų, pavyzdžiui, netvarios kredito rinkos plėtros požymių“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Patvirtinta Makroprudencinės politikos strategija numato pagrindines gaires ir principus, kuriais remiantis bus priimami ir įgyvendinami makroprudencinės politikos sprendimai. Įgyvendindamas šią politiką, centrinis bankas makroprudencines priemones finansų įstaigoms taikys atsižvelgdamas į ekonomikos ir finansinio ciklo raidą.

Pavyzdžiui, nuo šių metų liepos mėnesio numatoma pradėti nustatinėti anticiklinio kapitalo rezervą – tai bus atliekama kiekvieną ketvirtį. Šia priemone bus siekiama, kad bankai sukauptų papildomą kapitalo rezervą spartaus (perteklinio) kredito augimo metu, jis galėtų būti panaudojamas banko nuostoliams padengti nuosmukio laikotarpiu. Taigi, priemonės bus ne tik griežtinamos, bet ir švelninamos ar apskritai jų atsisakoma siekiant, kad šalies finansų sistema būtų stabili ir prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo.

Patvirtintoje Makroprudencinės politikos strategijoje numatyta ir daugiau makroprudencinių priemonių, pavyzdžiui, sisteminės svarbos finansų įstaigų kapitalo rezervas, sisteminės rizikos rezervas, likvidumo reikalavimai. Prireikus, būtų taikomi ir kiti papildomi reikalavimai.

Kai kurias sisteminės rizikos ribojimo priemones Lietuvos bankas taiko ir šiuo metu. 2011 m. patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytos dvi svarbios makroprudencinės politikos priemonės, skatinančios atsakingą kredito įstaigų skolinimo bei vartotojų skolinimosi praktiką, ir taip padedančios apsaugoti kredito bei nekilnojamojo turto rinkas nuo perkaitimo: maksimalus 85 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis (angl. loan-to-value-ratio, LTV) bei maksimalus 40 proc. vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt-service-to-income, DSTI).

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Ant 2 Lt monetų – unikalūs Lietuvos gamtos ir žmogaus rankų kūriniai

Spalio 29-ąją Lietuvos bankas į apyvartą išleido keturias kolekcines apyvartines 2 litų monetas, skirtas gamtos ir žmogaus kūriniams, – į gyventojų pinigines ir kolekcininkų lentynas įriedės Puntukas, šaknis įleis Stelmužės ąžuolas, įplauks kurėnas ir įsisuks verpstė. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių, prisiimdami finansinius įsipareigojimus, į sutarties sąlygas nesigilina

Atidus vartojimo paskolos sutarties sąlygų skaitymas yra pagrindinis saugiklis, padedantis išvengti nesklandumų grąžinant paskolą. Apklausos rezultatai atskleidė, kad net 60 proc. apklaustųjų, kuriems yra tekę finansiškai įsipareigoti, nurodė į sutarties sąlygas nesigilinantys. skaityti »

Banko „Nordea“ devynių mėnesių pelnas – 38,2 mln. Litų

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys Lietuvoje „Nordea Bank Lietuva“ per tris ketvirčius uždirbo 38,2 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Tai 7,8 proc. daugiau, nei atitinkamu laikotarpiu pernai. skaityti »

„Citadele“ bankas per tris 2013 m. ketvirčius uždirbo 10 mln. litų pelno

AB „Citadele“ bankas per š. m. tris ketvirčius uždirbo 10 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 14,1 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. skaityti »

Finansų rinkos dalyviai pradeda vertinti didėjančią euro įvedimo tikimybę

Lietuvos užsibrėžtą siekį nuo 2015 m. įsivesti eurą ir šalies galimybes šį tikslą įgyvendinti jau vertina ir pasaulio finansų rinkos dalyviai. Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ penktadienį pagerino Lietuvos skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą ir kaip vieną iš tokio veiksmo priežasčių nurodė didėjančią tikimybę, kad šalis numatytu laiku taps euro zonos nare. skaityti »

Namų ūkių perkamoji galia visose Baltijos šalyse padidėjo

Nors vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius 2013 metų antrą ketvirtį, palyginti su darbo užmokesčiu prieš metus, padidėjo visose Baltijos šalyse, Estijoje jis augo sparčiausiai — 8,5 procento. Tuo tarpu Latvija pirmavo pagal realiojo darbo užmokesčio augimą dėl rekordiškai mažos infliacijos, teigiama SEB grupės ekspertų rengiamoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje. skaityti »

Didžioji dalis Baltijos šalių namų ūkių santaupų laikoma indėlių sąskaitose

Terminuotieji ir neterminuotieji indėliai sudaro didžiąją dalį Baltijos šalių namų ūkių finansinio turto, laikomo finansų institucijų sąskaitose. Kaip nurodoma SEB grupės ekspertų rengiamoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje, Estijoje indėliai sudaro 65 proc. viso gyventojų finansinio turto, Latvijoje – 63 proc., Lietuvoje – 76 proc. skaityti »

Nemokamuose Lietuvos banko seminaruose – asmeninių finansų valdymo abėcėlė

Lietuvos bankas jau antrą rudenį šalies gyventojams organizuoja nemokamų seminarų ciklą apie atsakingą asmeninių finansų valdymą ir skolinimąsi. skaityti »

Planuodami imti būsto paskolą norėtų apsidrausti kas antras, bet apsidraudžia tik kas aštuntas

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad draudimą, galintį užtikrinti būsto paskolos įmokų mokėjimą ligos ar nedarbo atveju, rinktųsi kas antras gyventojas (56 proc.). skaityti »

Šiaulių bankas finansuos naujos švedų koncerno gamyklos statybą Šiauliuose

Šiaulių bankas suteikė 17,8 mln. litų kreditą įmonei ROL/STATGA naujos gamyklos statybai Šiauliuose. skaityti »